Kaip BNS informavo Trakų istorijos muziejaus direktorė Alvyga Zmejevskienė, rekonstrukcija užbaigta dar pernai, dalis veiklų jau pradėtos vykdyti, o ketvirtadienį numatytas viešas projekto pristatymas.

„Edukacinis sąrašas bus plečiamas, atsiras ir kavinė viename bokštų, suvenyrų parduotuvė – erdvės bus pritaikytos naujiems visuomeniniams poreikiams“, – BNS sakė A. Zmejevskienė.

Remiantis Trakų istorijos muziejaus Kultūros ministerijai pateikta informacija, pagrindinė Trakų istorijos muziejaus idėja buvo rekonstruotuose bokštuose įkurti edukacinį centrą, kuriame galėtų būti plėtojama edukacinė veikla.

Muziejus nurodo, jog naudojantis jo sukaupta istoriografine medžiaga, muziejų rinkiniais, artefaktais, moksliniais šaltiniais jau parengtos, vykdomos ir ateityje bus rengiamos edukacinės programos, susiejamos su formaliojo švietimo ir ugdymo proceso programomis ir dėstomais dalykais (literatūra, istorija, gamtos pažinimu, daile, etnokultūra etc.).

Vienas bokštų yra skirtas raštijos atsiradimo istorijai, knygai – kaip informacijos bei žinių šaltinio atsiradimui ir raidai. Jame pristatoma rankraštinė knyga ir kaligrafija, pasakojama apie skriptoriaus amatą, valdovų korespondenciją bei oficialių dokumentų atsiradimo istoriją bei evoliuciją, valstybių archyvus bei teismų ar parapijų dokumentų archyvus.

Jame taip pat demonstruojamas Johano Gutenbergo išradimas – rekonstruotas spausdinimo presas, įkurtos knygrišystės dirbtuvės. Planuojama ateityje vykdyti semtinio popieriaus gamybos, popieriaus marmuravimo, rašalo gaminimo, knygų iliuminavimo edukacijas.

Lankytojams rekomenduojama apžiūrėti kitame bokšte įkurdintas atviras archeologijos eksponatų saugyklas. Edukacinėje klasėje pagalbinę istorijos discipliną galima pažinti ir naudojantis šiuolaikinėmis technologijomis – liečiamais ekranais, projekcijomis.

Anot Trakų istorijos muziejaus, bokšto prieigose įrengta archeologinė perkasa – smėlio dėžė, kurioje galima ne tik išmokti naudotis metalo ieškikliu, padėsiančiu surasti paslėptą lobį, bet ir gilinti mokslinio pažinimo žinias, susipažįstant su senosiomis laidojimo tradicijomis, tyrinėti rekonstruotą griautinę moters kapavietę su įkapėmis.

Trečiajame bokšte įrengtos keramikos dirbtuvės siūlys buitinės lipdytinės ir žiestinės gotikinės keramikos edukacijas, pagal matricas gaminamus muziejuje saugomus renesansinius koklius, istorinį ekskursą „nuo molio iki porceliano“. Šiame bokšte iš molio masės bus lipdoma rankomis, čia veiks ir 3D spausdintuvas, atkuriantis keramikos gaminius pagal muziejaus eksponatus.

Ketvirtasis bokštas – laisvalaikio, kultūros ir meno erdvė. Jame įrengta ir numatoma nuomoti kavinė, išskirtinių muziejaus suvenyrų parduotuvė. Aukštutiniame aukšte suprojektuota ir įrengta konferencijų salė su pagalbinėmis patalpomis: rūbine ir inventoriaus patalpa.

Anot muziejaus, šis bokštas turi įrengtą nuožulniąją nuovėžą ir keltuvą bei yra prieinamas žmonėms su judėjimo negalia nuo rūsio iki konferencijų erdvės. Bokšto sienose integruota bėgelinė pakabinimo sistema – ja pasinaudojant bus eksponuojamos muziejinės stendinės ar šiuolaikinio meno parodos.

Pasak pranešimo, visų keturių pilies bokštų sienos yra vertingoji savybė, o jų mūras viduje ir išorėje buvo tvarkomas pagal specialiąsias technologijas.

„Trijų iš keturių bokštų plano struktūra buvo nekeičiama. Tik pietryčių bokšto plano struktūra iš dalies pakeista: išardytos XX a. viduryje įrengtos pertvaros, įgyvendintas buvusio užpilto rūsio patalpos pritaikymas, įrengtas keltuvas neįgaliesiems, sanitariniai mazgai, pertvaros, skiriančios koridorius ir pagrindines patalpas, koridoriuje – keltuvas žmonėms su specialiaisiais poreikiais“, – nurodė muziejus.