Iš pradžių „žėkit“ buvo premjerės skiriamasis bruožas.

„Žėkit“, – teigė premjerė.

I. Šimonytė taip kalba seniai ir plačiai. Galima skaičiuoti, kiek kartų per vieną spaudos konferenciją ji taip atsako arba ilgesne versija „žiūrėkit“.

„Žiūrėkit“, – teigė I. Šimonytė.

Dabar jau ne tik ji, bet ir, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

„Žėkit“, ankstyvas klausimas“, – teigė G. Landsbergis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

O dar dažniau krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno lūpose.

„Žėkit“, nedarom cirkų“, – šnekėjo L. Kasčiūnas.

Konservatorius Andrius Vyšniauskas atskleidė – žodelis skamba ir frakcijoje, ypač kai temperatūra užkyla ir prasideda ginčai.

„Pradedame nuo „žėkit“, – juokėsi A. Vyšniauskas.

Sakė, kad politikai dažnai perima vieni kitų žodžius.

„Šeimoje lygiai taip pat. Kažkas pradeda vartoti kažkokį žodį, žiūrėk, visa šeima naudoja“, – pasakojo A. Vyšniauskas.

A. Vyšniauskas, į teiginį, „žėkit“, visa šeima naudoja, atsakė: „Taip, „žėkit“, visa šeima naudoja“.

„Esu pastebėjęs, kad kai premjerė kažkokį nepatogų klausimą gauna taip norėdama išlošti 2-3 sekundes laiko atsakymui“, – kalbėjo Seimo narys (LP) Vytautas Mitalas.

Neretai premjerės „žėkit“ – po judesio galva.

„Žėkit“, nedarom cirkų

Birželio 4 d. I. Šimonytė į klausimą, ar nebijos su prezidentu paslaptis valstybės aptarinėti, jeigu jis pažeidžiamas, teigė: „Žėkit“, ironijos ar sarkazmo komentuoti nematau reikalo. Manau, kad visus klausimus kaip iki šiol aptarinėjom, taip ir toliau aptarinėsim“.

„Aš esu tą pastebėjęs“, – tvirtino V. Mitalas.

„Nesugalvojama paaiškinimo kebliose situacijose ir tas žodelis kaip nervinimosi išraiška iššoka“, – nurodė Seimo narė (MG) Agnė Širinskienė.

„Kai valdžia pavargsta atsakinėti į klausimus žmonių ar žurnalistų, tai, matyt, laikas pailsėt ant atsarginių suolelio. Bus tie, kurie nesikreips į visuomenę per žurnalistus visokiais „žėk“, „klausyk“, „alio“, – aiškino Seimo narys (LSDP) Gintautas Paluckas.

Liberalas Eugenijus Gentvilas „žėkit“ valdžioje seniai pastebėjo, bet jam nejuokinga.

„Esu nusipelnęs tokio irzlaus kalbos klaidų taisytojo titulą“, – sakė Seimo narys (LS) Eugenijus Gentvilas.

Sakė, kad pats dar būdamas studentas pirkdavo „Kalbos praktikos patarimus“, nes norėjo tapti inteligentu.

„Iš kur prisirenka? Tai daro inteligentai. Šias kalbos klaidas daro aukščiausio rango politikai, kurias aš vadinu kalbos susinimu“, – nurodė E. Gentvilas.

O kalbininkai vadina pertaru – tai nereikalingas, nuolat iš įpratimo nevalingai kartojamas žodis, kuris neturi jokios reikšmės. Dažniausiai vartojamas pertaras – „nu“, tai pat iš dažnesnių „ta prasme“, „žodžiu“, „reiškia“. Konservatorių pertaras – iš retesnių.

Atsakydamas į teiginį, kad tas „žėkit“ eina su tokiu susierzinimu, E. Gentvilas pabrėžė: „Manęs nejaudina su kuo“.

G. Paluckas, paklaustas, galbūt žurnalistai kvailus klausimus jiems uždavinėja, tvirtino: „Nebūna kvailų klausimų, būna kvaili atsakymai“.

Šį atsakymą išmokę daug politikų.

„Politikui nebūna kvailų klausimų. Kartais politikai kvailus atsakymus pateikia“, – nurodė A. Širinskienė. 

„Nemanau, žurnalistai niekada kvailų klausimų neužduoda“, – teigė A. Vyšniauskas.