„Kitąmet sueis 15 metų nuo prezidento mirties, bet iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatyta deramo atminimo ženklo. Pabandysim tai padaryti Kaune“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kitą savaitę posėdžiausianti Kauno miesto taryba svarstys mero teikiamą siūlymą pastatyti paminklą A. M. Brazauskui.

„Kiekvienas kaunietis ir bet kuris lietuvis turi prisiminti valstybės vadovus. Šiandien turbūt retas galėtų išvardinti šalies prezidentus eilės tvarka. Tarpukario prezidentų – Smetonos, Stulginskio, Griniaus – skulptūros stovi priešais Istorinę Prezidentūrą, bet neturime deramo atminimo ženklo dar 2010 metais mirusiam A. Brazauskui. Manau, tai neteisinga ir turi būti ištaisyta“, – sako V. Matijošaitis.

Kitąmet sueis 15 metų nuo prezidento mirties, bet iki šiol buvusiam valstybės vadovui nėra pastatyta deramo atminimo ženklo. Pabandysim tai padaryti Kaune.

Kauno mero įsitikinimu, A. M. Brazauską kauniečiai turėtų prisiminti ne vien kaip šalies vadovą, bet ir kaip aukštos kvalifikacijos inžinierių. Vienas ryškesnių jo profesinių pasiekimų – darbas statant Kauno hidroelektrinę, kuriai 2014 metais suteiktas A. M. Brazausko vardas.

„Hidroelektrinė stovi tvirtai, bet šį tą dar liko padaryti ir mums – turime pastatyti šliuzą laivybai, kad vandens kelias Nemunu vėl būtų vientisas, nepertraukiamas“, – pastebi V. Matijošaitis.

Suprasdamas infrastruktūros projektų reikšmę, anuometinis šalies vadovas, vėliau ėjęs premjero pareigas, politiniais sprendimais prisidėjo ir prie M. K. Čiurlionio tilto bei „Žalgirio“ arenos statybų Kaune.

Lietuvai rengiant 2011-ųjų Europos krepšinio čempionatą, A. M. Brazauskas palaikė tuometinių Lietuvos krepšinio federacijos vadovų Vlado Garasto ir Arvydo Sabonio iniciatyvą. Jis buvo vienas tų, kurio pastangomis iškilo naujos arenos ir Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose.

Paklaustas, kaip kilo idėja įamžinti pirmąjį atkurtos nepriklausomos Lietuvos piliečių išrinktą prezidentą, Kauno meras atvirauja, esą mintį pametėjo prieš kelias savaites gauta užklausa iš žiniasklaidos. Žurnalistas priminė seną įvykį, kai paskutiniaisiais savo gyvenimo metais Kaune viešėjęs A. M. Brazauskas apsilankė Istorinėje LR Prezidentūroje. Tąkart svečias su sau būdingu sąmoju pasiteiravo, ar kada nors ateityje ten stovės ir jo skulptūra.

2010-ųjų birželį prezidentui mirus, tokia idėja kurį laiką buvo gyva, tačiau ilgainiui išblėso.

„Prieš šių metų prezidento rinkimus manęs paklausė, ar Kaunas pritartų idėjos atgaivinimui, kad Istorinės Prezidentūros sodelyje būtų statomos mirusių prezidentų skulptūros. Nors šis muziejus yra ne miesto žinioje, bet mintis iškart sulaukė mūsų komandos pritarimo. Ekspozicija turi pildytis ir pasakoti platesnę Lietuvos prezidentavimo istoriją. Kada, jeigu ne dabar?“ – sakė Kauno meras.

Prikėlus šią įamžinimo iniciatyvą iš užmaršties, V. Matijošaitis teigia jau aptaręs ją su velionio prezidento viena iš dukterų. Šeimos nuomonė, anot jo, čia ypač svarbi, todėl visi menininkų pasiūlyti būsimos skulptūros sprendiniai bus pristatyti artimiesiems.