„Kai Vyriausybė grąžina įgaliojimus (...) balsuojama ne dėl Vyriausybės, ne dėl Vyriausybės programos, nėra pavedama ministrui pirmininkui sudaryti Vyriausybę prezidento dekretu, o yra balsuojama dėl pasitikėjimo ministru pirmininku, pirmiausia šitas balsavimas pats svarbiausias“, – porinkiminėje spaudos konferencijoje pirmadienį Vilniuje sakė I. Šimonytė.

„Be jokios abejonės, manau, kad turėsime progų susitikti su prezidentu iki to laiko, kai šios procedūros Seime bus atliekamos“, – pridūrė ji.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už I. Šimonytę antrajame ture balsavo 24 proc., už dabartinį šalies vadovą Gitaną Nausėdą – per 74 proc. rinkėjų.

Vyriausybė pagal Konstituciją grąžina įgaliojimus prezidentui po jo priesaikos, o šalies vadovas po to skiria Ministrų kabinetą iš naujo.

G. Nausėda antrajai kadencijai prisieks liepą.

Prezidentas ir jo patarėjai po pirmojo rinkimų turo sakė, kad Vyriausybei grąžinus šalies vadovui įgaliojimus, jos sudėtyje galėtų keistis daugiau nei keli ministrai.

G. Nausėda anksčiau yra raginęs paskirti naują švietimo, mokslo ir sporto ministrą vietoje laikinai dirbančios socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės bei teigė, kad laimėjęs prezidento rinkimus keltų žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko atsakomybės klausimą.

Manau, kad Monikai Navickienei puikiai sekasi tvarkytis ir su antros ministerijos iššūkiais, iš tokio praktinio taško žiūrint, galėtų taip ir būti, bet nesakau, kad taip turėtų būti.

Kalbėdama apie švietimo, ministro ir sporto ministro postą, I. Šimonytė teigė, kad šį klausimą su G. Nausėda taip pat ketina aptarti iki Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo.

„Manau, kad Monikai Navickienei puikiai sekasi tvarkytis ir su antros ministerijos iššūkiais, iš tokio praktinio taško žiūrint, galėtų taip ir būti, bet nesakau, kad taip turėtų būti“, – sakė Vyriausybės vadovė.

Tuo metu žemės ūkio ministro atsakomybės klausimo Vyriausybės vadovė iki įgaliojimų grąžinimo kelti neketina.

„Negaliu sakyti, kad ką nors pakeisiu iki įgaliojimų grąžinimo. Man atrodo, kad tai yra ir neracionalu, ir nelabai matyčiau prasmės tą daryti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Jeigu jau Vyriausybei gaunant iš naujo įgaliojimus turėtų tuo pačiu būti patvirtinta ir Vyriausybės sudėtis, nežinau, kodėl reikėtų Vyriausybės sudėtį kaitalioti iki to momento“, – teigė ji.

Anot premjerės, Vyriausybė yra koalicinė, tad jos sudėtį lemia ne tik jos ar prezidento sprendimai.

„Koalicijoje yra trys partijos. Visi šie sprendimai yra ne tik mano ir prezidento sprendimai, bet ir sprendimai, kurie turi būti aptarti ir koalicijoje“, – sakė I. Šimonytė.

Prezidento patarėjas Frederikas Jansonas po pirmojo rinkimų turo teigė, kad rami dėl savo ateities Ministrų kabinete gali būti tik premjerė I. Šimonytė, pralaimėjusi rinkimus G. Nausėdai antrajame ture.

Antrajai kadencijai perrinktas G. Nausėda porinkiminėje spaudos konferencijoje sakė, kad „kritiškai pasižiūrėti į Vyriausybės sudėtį verta“.

„Man nėra priimtina po truputį pučiama nuostata ir naratyvas, kad štai čia daugiau mandagumo veiksmai, mandagumo atsistatydinimai ir prezidentas iš mandagumo turi visus patvirtinti. Nemanau, kad šiuo atveju žodis „mandagumas“ yra pats tinkamiausias“, – teigė prezidentas.

„Pirmiausia, norint kalbėti apie naujos Vyriausybės suformavimą, reikia, kad Seimas patvirtintų premjerės kandidatūrą. Pagyvenkime iki to momento, kai po inauguracijos bus grąžinti įgaliojimai ir pažiūrėsime, koks procesas bus liepos mėnesį“, – kalbėjo G. Nausėda.

Teisės aktai numato, kad Vyriausybei grąžinus įgaliojimus, prezidentas per 15 dienų teikia Seimui svarstyti įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą.

Kai Seimas pritaria ir prezidentas paskiria premjerą, jei Vyriausybėje nepasikeitė daugiau nei pusė iki įgaliojimų grąžinimo dirbusių ministrų, Vyriausybė iš naujo gauna įgaliojimus veikti pagal Seimo anksčiau patvirtintą programą. Jeigu Seimas nepritaria premjero kandidatūrai, Vyriausybė privalo atsistatydinti.

Spaudos konferencija: