Kad dėl dvigubos pilietybės Konstituciją keisti būtų galima, pritrūko 180 tūkst. piliečių balsų. 

„Spręsime tol, kol išspręsime. Jeigu reikės lįsime per adatos skylutę“, – tvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

„Turime įspūdingą skaičių piliečių, kurie dar kartą užtikrintai pasakė, kad šia kryptimi mes turėtume judėti. Laikas nestovi vietoje“, – teigė Seimo narys Lukas Savickas.

Nepavykus referendumui, būtent pasaulio lietuvių į Seimą išrinkta A. Armonaitė, siūlo Migracijos departamentui ir konsulinėms įstaigoms laikinai pristabdyti pilietybės atėmimo procedūras, o Agnei Bilotaitei laikinai nepasirašinėti dekretų. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Galima skelbti tokį moratoriumą, kad kol nebus išspręstas pilietybės išsaugojimo klausimas, tos institucijos pro aktyviai tų pilietybių neatiminės. Žinau, gal neįprastas sprendimas kaip Lietuvai, bet yra šalių, kurios to nedaro, pavyzdžiui, JAV“, – kalbėjo A. Armonaitė.

„Tokie yra teisės aktai ir tu kaip ministras, einantis šias pareigas, tą turi daryti. Žinoma, tai nėra malonu“, – pripažino vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.

Kitos partijos mato alternatyvų.

„Dar kartą permąstyti mūsų įstatymą tiek referendumo, tiek rinkimų kodeksą, dėl internetinio balsavimo galimybės“, – siūlė Seimo narys Julius Sabatauskas.

Viena iš referendumo iniciatorių, Dalia Asanavičiūtė, po rinkimų pasakė, kad referendumo daugiau neberengs. Užtat iškart užregistravo pilietybės įstatymo pataisas. Jos išplėstų išimtis, leidžiančias Lietuvos pilietybę išsaugoti.

Iš 350 tūkst. užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių, balsuoti užsiregistravo tik 60 tūkst. Realiai balsavo dar mažiau – vos 40 tūkst. 

Tad įspūdis toks, kad Lietuvoje gyvenantiems žmonėms pilietybės klausimas rūpi labiau nei tiems, dėl kurių ir motyvuojama keisti Konstituciją.

„Lietuviai, jeigu priimtų kada nors kitos valstybės pilietybę, jie prarastų Lietuvos pilietybę“, – teigė pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.

Iškart po rinkimų Vyriausioji rinkimų komisija sakė, jog svarbiausia rinkėjas. Tačiau užsienyje gyvenantys ir paštu balsuoti užsiregistravę skundžiasi arba išvis negavę, arba biuletenius gavę paskutinę minutę.

„Bent jau kelios mūsų bendruomenės narės negavo biuletenių“, – tikino ITLIETUVIAI.IT vyriausioji redaktorė Neringa Budrytė.

Vyriausioji rikimų komisija (VRK) viską išsiuntė laiku. Tačiau biuleteniai keliauja neregistruotu paštu. O paštas visur skirtingas ir nebūtinai punktualus. 

„Tu nesi garantuotas ar tau tas laiškas ateis. Kitas dalykas, tu nesi garantuotas ar jis nueis. Tai tas balsavimas, mano nuomone, tokia loterija, kur tikrai sunku pasakyti, kaip tau gausis“, – savo nuomone dalinosi N. Budrytė.

„Matome, kad 15 tūkst. laiškų nepasiekė rinkėjų“, – statistika dalinosi D. Asanavičiūtė.

Galima balsuoti ir ambasadose. 

„Italijoje yra dideli atstumai. Nuvažiuoti greituoju traukiniu iki Romos galima per kelias valandas, bet bilietai gali kainuoti ir 100 eurų. Tai koks lietuvis Lietuvoje susimokės 100 eurų už tai, kad galėtų atlikti savo pilietinę pareigą?“ – klausė ITLIETUVIAI.IT vyriausioji redaktorė.

Užsienio lietuviai skundžiasi, kad panaši situacija kartojasi per kiekvienus rinkimus.