„Įdomu tai, kad tarp ketinančių eiti, tvirtai pasirinkę kandidatą, už kurį balsuos, buvo 46 proc., maždaug 25 proc. sakė, kad dar gali pakeisti nuomonę, bet jau žino, už ką nebalsuos, o dar apie 20 proc. sakė, kad eis, bet nepasirinko, už ką (balsuoti). Tad jų daug. Jų sprendimas gali būti lemiamas, bet mažai tikėtina, kad jie visi palaikys vieną kandidatą, vis tiek šiek tiek pasibarsto. Tačiau vis tiktai proporcija tų, kurie dar neturi visiškai aiškaus favorito, didelė“, – komentavo „Baltijos tyrimų“ direktorė Rasa Ališauskienė.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio žurnalistė paklausė, ar skaičiuota, kurios partijos rinkėjai yra labiausiai neapsisprendę. „Gal, aš sakyčiau, kiek aiškesnis rodiklis – rinkiminis aktyvumas. [...] 80 proc. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjų sako, kad tikrai ateis, o Darbo partijos – 30 proc., kone tris kartus. [...] Didžiuliai yra tie skirtumai ir aktyvumas gali labai daug ką lemti“, – teigė V. Gaidys.

„Kandidatai turi nevienodo stiprumo palaikytojus. Yra kandidatų, kurių šalininkų mažiau, bet jie tvirtai nusprendę, kad tik šitas ar šita kandidatė, ir jie tikrai ateis balsuoti“, – apie rinkėjų pasiskirstymą kalbėjo R. Ališauskienė. Žurnalistės paklausta, kokius kandidatus turinti omenyje, sakė: „Lojaliausi – Ingridos Šimonytės ir Remigijaus Žemaitaičio. Tie, kas renkasi šiuos du kandidatus, dažniausiai sako, kad nekeis nuomonės. Kiti yra tokie, kaip sakau, pagrindiniam patiekalui gal mėsa, o gal žuvis“, – vaizdžiai kitų kandidatų rinkėjus apibūdino R. Ališauskienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Pasiteiravus, ar pagal amžiaus grupes skiriasi aktyvumas, apsisprendimas, už ką balsuoti, V. Gaidys teigė: „Taip. Skirtumų yra ir jie labai dideli. Tuos skirtumus kiekvienas gali pasižiūrėti internete, duomenis pateikia Statistikos departamentas, skaičiuoja, kiek atėjo, kokie rinkėjai. Skirtumas maždaug toks: 2000 m. per Seimo rinkimus 60 proc. atėjo vyresniųjų, o jaunimo – 40 proc. Skirtumas yra. Taip yra ir kitose šalyse. Jaunimas jaučiasi mažiau priklausomas nuo bet kurių rinkimų, jų rankose yra jų likimas, jie turi daugiau savų problemų – ir karjera, ir draugystė, ir meilė, tad rinkimai nėra tokie svarbūs kaip pensininkui. Tai čia yra viena grupė tokių pasyvesnių (rinkėjų). Na, o kita grupė neapsisprendusių ir mažiau balsuojančių – tai žemesnio išsilavinimo, nesidomintys politika, žemesnės kvalifikacijos, mažiau uždirbantys. [...] Tad yra tokios dvi grupės, su kuriomis reikia elgtis skirtingai. Tarkime, jaunimą galima pritraukti naujomis technologijomis, kitą grupę – po butus vaikščioti, ranką paspausti.“

Praloš pasyvūs. Gegužės 12 d., jeigu bus geras oras, dalis rinkėjų, tarkime, Igno Vėgėlės, gal bulves sodins, kitais darbais užsiims, bet I. Šimonytės rinkėjas vis vien ateis, nežiūrėdamas oro ir bulvių.

„Ar įmanoma išskirti paveikslą, kokią asmenybę lietuviai nori matyti prezidentu ir kokios šalies vadovo savybės jiems yra reikšmingos?“ – klausė žurnalistė. „Prioritetai keičiasi priklausomai nuo laikotarpio, nuo bendros padėties. Matėme tokius tarsi svyravimus – tai šeimininko, tai daugiau kietos rankos noras, kaip, sakykime, Algirdas Brazauskas, Dalia Grybauskaitė buvo. Po šio periodo ateidavo žmogus, panašesnis į Valdą Adamkų, vienijantis, nekonfrontacinis. Gitanas Nausėda į pirmą kadenciją taip pat ėjo maždaug su tokiu įvaizdžiu, tarsi ramesnis. Tačiau įvyko karas, pandemija ir, jeigu rinkimai būtų vykę 2022 m., tik prasidėjus karui, akivaizdu, kad prioritetai būtų tvirtai rankai, vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui. Tačiau kadangi [...] žmonės jau pradeda daugiau galvoti apie socialinius, ekonominius dalykus, pagrindinė savybė, kurios žmonės nori, – kad būtų sąžiningas. Tačiau, kaip tą sąžiningumą pamatuoti, jau kitas klausimas“, – komentavo R. Ališauskienė.

„(Rezultatą) nulems ne tie, kurie neapsisprendę, bet aktyviausieji. Praloš pasyvūs. Gegužės 12 d., jeigu bus geras oras, dalis rinkėjų, tarkime, Igno Vėgėlės, gal bulves sodins, kitais darbais užsiims, bet I. Šimonytės rinkėjas vis vien ateis, nežiūrėdamas oro ir bulvių“, – šmaikštavo V. Gaidys.