Herojai – rekordininkai

Į trečiąją savo knygą „Lietuvos gamtos rekordininkai“ biologė S. Paltanavičiūtė sudėjo žinias apie išskirtinius žinduolius, paukščius, varliagyvius, žuvis, vabzdžius, augalus ir grybus.

Kad vaikams, o ir jų tėvams būtų įdomiau skaityti, Saulė išskyrė neįtikėtinas gyvosios gamtos savybes ir sugebėjimus: kas Lietuvos gamtoje yra didžiausi, kas – gudriausi, kas gražiausiai muzikuoja, o kas išvis tingi ką nors daryti, su kuo galima draugauti, o ko geriau pasisaugoti.

Knygos herojai – tikri gamtos rekordininkai. „Kartais išmanome daugiau apie pasaulio gamtą nei apie augančius ir gyvenančius čia pat, mūsų kieme. Štai, paukščių Lietuvoje aptikta per 400 rūšių, o vabzdžių – net apie 18 000 rūšių. Lietuvos gamta pilna paslapčių, o augalai ir gyvūnai turi ypatingų gebėjimų“, – sako trečios kartos biologė S. Paltanavičiūtė.

Pristato: knygos autorės nuotraukomis iliustruotą knygą neseniai išleido leidykla „Alma littera“. / Leidyklos nuotr.

Mėgsta fotografuoti

Vilniaus universitete baigusi biologijos studijas, studijavusi Švedijoje, Graikijoje rengusi švietimo kampanijas ir saugojusi jūrinius vėžlius, nuo 2018 m. Saulė gyvena Meksikoje, dirba gamtos mokslų mokytoja tarptautinėje vidurinėje mokykloje, savanoriauja neformalaus aplinkosauginio švietimo vaikams centre, keliauja ir fotografuoja gamtą. Knygoje „Lietuvos gamtos rekordininkai“ taip pat gausu jos darytų nuotraukų.

„Gana dažnai esu prašoma patikrinti gamtos knygų vertimus, įvertinti, ar teisingai parašyti terminai, rūšių pavadinimai. Kartais pati maloniai nustembu, kiek enciklopedinių, vaikams skirtų knygų apie pasaulio gamtą yra išleidžiama. Pagalvojau, kad būtų įdomu turėti daugiau panašių knygų apie Lietuvos gamtą, – nors šalis mūsų nedidelė, gamtos įdomybių čia pilna“, – įsitikinusi knygų autorė.

Saulė pasakoja, kad ženklu tokią knygą rašyti tapo lietuvių draugų nuostaba, jog mūsų šalyje irgi gyvena vėžliai. „Norėjau parašyti smagią knygelę, kurioje vaikai atrastų neįtikimų faktų apie tai, kas mus supa Lietuvos gamtoje“, – ji sako.

S. Paltanavičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Atspindi gamtos įvairovę

Daug metų straipsnius ir knygas vaikams apie gamtą, keliones ir mokslą rašanti biologė į knygą norėjo įtraukti kuo daugiau įdomių dalykų. Ji neapsiribojo žinduoliais, aprašė ne tik skirtingų grupių gyvūnus, bet ir augalus, grybus. Organizmus knygos autorė sugrupavo į temas, atspindinčias Lietuvos gamtos įvairovę.

Saulei pačiai buvo įdomu daugiau sužinoti apie vorą – vandeninį sidabriuką, kuris savo gyvenimą leidžia po vandeniu. Jis neša oro burbulus į savo povandeninę slėptuvę, kurioje ir dauginasi, ir medžioja, ir sulaukia išsiritant voriukų.

„Kai, būdama maža, pirmą kartą iš arti pamačiau šikšnosparnį, jis man padarė didžiulį įspūdį, – pasakoja. – Nuostabūs ir nesuprasti gyvūnai. Labai smagios yra mažosios pelėdos – pavyzdžiui, žvirblinė pelėda, lututė, deja, retos ir įrašytos į Raudonąją knygą. Varles stebėjau nuo vaikystės, nors dabar jų mažėja. Ruoniai labai charakteringi, tikrai verta apsilankyti jų reabilitacijos centre Jūrų muziejuje. Vasarą man visada patinka spaudyti spriges ir gąsdinti žmones, kai šios netikėtai iššauna savo sėklas. Saulašarės yra unikalios savo gebėjimu gaudyti vabzdžius. Lietuvinė naktižiedė net turi Lietuvos pavadinimą savo lotyniškame pavadinime. Tulpės ne tik gražios, bet ir turi įdomią istoriją (tulpių manija), o pakalnutės yra nuodingos. Kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus.“

S. Paltanavičiūtės asmeninio archyvo nuotr.

Nuo gimtinės nenutolo

Daugybę įdomių dalykų apie gamtą Saulė sužinojo dar vaikystėje, gilinosi į gamtos paslaptis ir vėliau, studijuodama biologiją, dirbdama.

„Man visada patiko ir labai patinka laiką leisti gamtoje“, – sako ir priduria, kad Meksikos gamtos įvairovė stebina: nuo dykumų iki snieguotų kalnų, nuo džiunglių iki ežerų.

Vieta, kurioje gyvena Saulė, nuo Lietuvos labai skiriasi. Čia auga kaktusai – opuncijos, bene visi krūmai spygliuoti. Šitaip jie prisitaikę saugoti savyje vandenį. Aplink skraido kolibriai.

Lietuvą gal kiek primena vaizdas, kurį gali pamatyti prie upės, kur drėgniau ir auga didžiuliai medžiai – taksodžiai.

Lietuvoje ji praleidžia nemažai laiko – grįžta namo keletą kartų per metus, sako, nuo gimtinės niekuomet nenutolusi, o ir atstumas šiais laikais jau mažai ką reiškia.