Kaip parodė iki šiol didžiausias pasaulyje vakcinų saugumo tyrimas, vienas iš reiškinių, nustatytų pandemijos pradžioje, apėmė su širdimi susijusio uždegimo riziką, atsiradusią dėl „Pfizer Inc.“, „BioNTech SE“ ir „Moderna Inc.“ pagamintų injekcijų. O „AstraZeneca Plc.“ pagaminta injekcija buvo susijusi su padidėjusia kraujo krešulių susidarymo smegenyse rizika.

Tyrime dalyvavo 99 068 901 paskiepytas žmogus iš aštuonių šalių: Argentinos, Australijos, Kanados, Danijos, Suomijos, Prancūzijos, Naujosios Zelandijos ir Škotijos.

„The Hill“ duomenimis, tyrėjai atrado trylika šalutinių poveikių, pasireiškusių praėjus 42 dienoms po skiepo. Tarp jų – Guillain-Barré sindromas, Belo paralyžius, traukuliai, miokarditas ir perikarditas.

Analizė parodė, kad po antrosios „Moderna“ vakcinos dozės atsirado didesnė širdies uždegimo, vadinamo miokarditu, rizika. Nors COVID-19 vakcinos sukelti miokardito atvejai dažniausiai buvo lengvos formos, tačiau fiksuoti ir 28 mirties atvejai.

Tyrėjai pastebėjo, kad Guillain-Barré sindromo atvejų žymiai išaugo tarp tų, kurie buvo paskiepyti „AstraZeneca“ vakcina. Taip pat pastebėta, kad tiems, kurie gavo pirmąją „Moderna“ vakcinos dozę, daugiau nei tikėtasi pasireiškė ūminio išplitusio encefalomielito (ADEM), galvos ir nugaros smegenų uždegimo atvejų.

Kaip rašo „The Hill“, abi „mRNR“ vakcinos iš „Pfizer“ ir „Moderna“ buvo susijusios su miokarditu, širdies raumens uždegimu, kuris pasireiškė dažniau nei tikėtasi. Po pirmosios ir ketvirtosios „Moderna“ vakcinos dozių taip pat pastebėti žymiai didesni perikardito atvejai.

„Vertinant bendrą vakcinacijos rizikos ir naudos santykį, reikėtų atsižvelgti į riziką, susijusią su infekcija, nes keli tyrimai parodė didesnę tiriamų įvykių, tokių kaip GBS, miokarditas ar ADEM, išsivystymo riziką po SARS-CoV-2 infekcijos nei nuo vakcinacijos“, – pabrėžė mokslininkai.