Viename Vilniaus verslo centrų – neįprastas biuras. Čia įsikūrė Vokietijos skirtos brigados štabas, kuris koordinuos visos brigados įsikūrimą Lietuvoje.

„Užtikrinu jus, kad Vokietijos kariai čia atvyko, kad pasiliktų“, – tvirtino Vokietijos ambasadorius Cornelius Zimmermannas.

Tačiau brigada Lietuvai sukėlė klausimų ir diskusijų bangą pačioje Vokietijoje, kai ministras Borisas Pistorius pristatė, kiek brigada kainuos. Sukurti brigadą, o tai planuojama padaryti per trejus metus, kainuos 10 mlrd. eurų. Ir dar po 1 mlrd. kasmet išlaikymui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Džiaugiuosi, kad kol kas vyksta, kaip suplanuota. Tie planai yra labai aiškūs, jie išdėstyti kiekvieniems metams“, – kalbėjo Prezidentas Gitanas Nausėda.

Vokiečiai planuoja 6 mlrd. eurų skirti Lietuvos brigados karių ruošimui dar Vokietijoje – nuo uniformų, ginklų iki naujų kareivinių. Už 4 mlrd. eurų planuoja pirkti sunkiosios ginkluotės, pavyzdžiui, tankų. Technika būtų vokiška, todėl šie pinigai liktų Vokietijoje.

Lietuvai brigados priėmimas kainuos daug mažiau, nei vokiečiams. „Virš milijardo eurų. Aš taip sakyčiau, gal tarp 800 mln. ir 1 mlrd. eurų. Nes, kaip ir sakiau, dar nėra iki galo aiškus poreikis“, – prognozavo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Pagrindinės Lietuvos investicijos – vokiečiams įrengti Rūdninkų poligoną. Pastatyti kareivines, kuriose gyvens vieni, be šeimų atvykę vokiečių brigados kariai. Atvykę su šeimomis už Vokietijos pinigus nuomosis butus Vilniuje.

„Ir jeigu anksčiau kalbėjome, kad reikės kažkokių kvartalų vokiečių kariams, tai ne, to nereikės. Jie ieškos kur nors šalia, pietiniame Vilniuje, bet iš esmės eis į nuomos rinką“, – teigė L. Kasčiūnas.

Ministras B. Pistorius kelia tikslą, kad Lietuvos brigada būtų pavyzdinė visoje NATO, bet dėl to Vokietijoje yra kritikuojamas. Kad Lietuvos brigadai prašoma neproporcingai daugiau pinigų nei kitoms brigadoms ir kad ministras suplanavo Lietuvos brigadai milijardines išlaidas, nesulaukęs savo viršininko kanclerio Olafo Scholzo palaiminimo.

„Tai esminis klausimas. Ministrui reikia kanclerio paramos. Tačiau paramos nėra. Ministras šiemet prašė papildomų 9 mlrd. eurų, bet gavo mažiau nei 2 mlrd. Labai daug šnekama, bet žodžių nelydi veiksmai. Gynybos ministrui neleidžiama veikti. Aš nematau kanclerio politinės valios stiprinti gynybą“, – kalbėjo Bundestago narys Roderichas Kiesewetteris.

Vokietija kelia tikslą tapti Europos saugumo garantu. O kaip tai seksis, anot vokiečių politikų, priklausys nuo Lietuvos brigados kūrimo. Jei ministras B. Pistorius gaus visus Lietuvos brigadai prašomus milijardus, reikėtų skirti papildomų milijardų ir kitiems Vokietijos pajėgumams, o tam poreikiai – milžiniški. „Vokietijos kariuomenei iš viso reikia mažiausiai 300 mlrd. eurų. Ir čia klausimas, kaip tai pasiekti iki 2030 metų.

Ir jeigu anksčiau kalbėjome, kad reikės kažkokių kvartalų vokiečių kariams, tai ne, to nereikės.

Vokietijos metinis karinis biudžetas dabar – apie 50 mlrd. eurų. Mums reikia 80 mlrd., kad pasiektume 2 proc. BVP tikslą“, – skaičiavo R. Kiesewetteris.

Į brigadą Lietuvoje piniginiais priedais viliojami net aukštesnio rango vokiečių kariškiai. Seržantas, kuris atvyktų be šeimos, per mėnesį gautų 3 115 eurų algą ir dar 1 594 eurų priedą. Pulkininkas leitenantas, kuris atvyktų su šeima, gautų 4 394 eurų algą ir dar 3 016 eurų priedą.

„Gynybos ministras B. Pistorius labai įsitraukęs. Jis visą savo patikimumą pastatė ant brigados Lietuvai sukūrimo. Ši brigada bus paskatinimas didinti finansavimą visai Vokietijos kariuomenei. Ir ne ministrai, o kancleris griauna Vokietijos reputaciją. Kancleris nerodo politinės valios. Vadinamasis amžiaus posūkis reikalauja ne tik pinigų. Pirmiausia reikia keisti mąstymą“, – teigė R. Kiesewetteris.

Planuojama, kad šiemet į Lietuvą persikels 150 karių, o visi 5 tūkst. karių su technika – 2027 metais