„Džiaugiuosi brigados dislokavimo eiga, tačiau mūsų strateginė saugumo aplinka reikalauja dar spartesnio tempo. Neturime prabangos gaišti nė vienos minutės“, – pasisakyme žurnalistams pirmadienį sakė šalies vadovas.

Berlynas brigadą Lietuvoje planuoja dislokuoti iki 2027 metų. Vokietija jau anksčiau yra sakiusi, kad perkėlimo tempas priklausys nuo Lietuvos pasirengimo priimti karius ir jų šeimas, sukuriant reikalingas sąlygas.

Balandžio pradžioje į Lietuvą atvyko pirminis Vokietijos brigados Lietuvoje elementas. Kiek daugiau nei 20 karių įsikūrė Vilniuje ir yra atsakingi už brigados perkėlimo į Lietuvą planavimą, karinei infrastruktūrai keliamų reikalavimų derinimą.

Šiuos ir kitus šalyje dislokuotus karius pirmadienį atvyko aplankyti Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).

„Dar kartą noriu jus visus patikinti, kad kuo spartesnis brigados nuolatinis dislokavimas Lietuvoje yra absoliutus Lietuvos prioritetas. Įgyvendint jį yra mūsų pareiga, misija ir atsakomybė“, – kalbėjo G. Nausėda.

Jis pabrėžė, kad Lietuvai bendradarbiavimas su Vokietija saugumo srityje yra „egzistencinės svarbos“.

Lietuvoje dislokuojamą brigadą sudarys apie 5 tūkst. karių. Šalis skaičiuoja, kad investicijos į vokiečių brigados priėmimui reikalingą karinę ir treniravimosi infrastruktūrą galėtų siekti 800 mln. eurų.

O. Scholzas teigė, kad Berlyno įsipareigojimas Lietuvai – besikeičiančios Vokietijos saugumo politikos dalis.

„Vokietija pripažįsta savo atsakomybę dėl saugumo NATO, todėl mes čia, Lietuvoje, dislokuojame visą brigadą ir tai yra mūsų Vokietijos įtikinamas indėlis į atgrasymą nuo bet kokios grėsmės NATO teritorijoje“, – kalbėjo jis.

Vėliau pirmadienį žurnalistams Rygoje jis neatsakė į klausimą, ar sulaukė Lietuvos prezidento prašymo dislokuoti brigadą greičiau.

„Bandome viską padaryti taip greitai, kaip įmanoma“, – bendroje spaudos konferencijoje su Baltijos šalių premjerais sakė O. Scholzas.

„Kaip šiandien sakiau, mums nekyla iššūkių rasti Vokietijos karių, kurie su malonumu atvyktų į Lietuvą, tačiau tam, žinoma, reikia reikalingos infrastruktūros ir pasiruošimo“, – pridūrė jis.

Pasak Vokietijos ministro pirmininko, „tai negali įvykti per naktį“.

„Tai pareikalaus daug mūsų darbo ir mes jį darome“, – kalbėjo O. Scholzas.

Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad Vokietijos brigados priėmimas jos Vyriausybei yra „svarbiausias prioritetas“.

„Judame į priekį labai dideliu greičiu ir neabejojame, kad paversime tai sėkmės istorija“, – teigė I. Šimonytė.

Vokietijos kancleris Lietuvoje lankosi taip pat ir vykstant Vokietijos Bundesvero plataus masto pratyboms „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“). Jų metu į Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje ir Kazio Veverskio poligoną Kazlų Rūdoje persidislokuoja daugiau kaip 3 tūkst. Vokietijos karių bei 200 vienetų karinės technikos, tarp jų – tankai „Leopard“, pėstininkų kovos mašinos „Puma“ ir „Boxer“.

Įgyvendint jį yra mūsų pareiga, misija ir atsakomybė.

„Šių pratybų metu Bundesveras demonstruoja savo pajėgumą, tai yra pačios didžiausios pratybos, kurios vyksta nuo Šaltojo karo laikų, – kalbėjo politikas. – Mūsų šalies ir NATO saugumui bei apsaugai Vokietija vykdo labai masyvias investicijas į Bundesverą, mes ryžtingai pasirinkome šį saugumo kelią ir toliau ketiname juo eiti, nes saugumas nėra nemokamas.“

„Iškėlėme sau užduotį kuo geriau aprūpinti mūsų karius, paruošti juos“, – pridūrė jis.

Apie Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje imta kalbėti po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį, Vokietija konkretų įsipareigojimą dėl to paskelbė pernai birželį.

Į brigadą bus integruotas ir 2017 metais Lietuvoje dislokuotas Vokietijos vadovaujamas tarptautinis NATO batalionas. Tai ketinama padaryti 2026 metais.