Vasarį Europos Sąjunga patvirtino ketverių metų trukmės vadinamąją Ukrainos priemonę ir numatė 33 mlrd. eurų paskolų ir 17 mlrd. eurų dotacijų.

Pirmoji – 4,5 mlrd. eurų – dalis Ukrainai buvo skirta kovo 20 dieną.

„Ukraina ant savo pečių už mus visus neša sunkią naštą. Šiandien išmokame dar 1,5 mlrd. eurų pagal 50 mlrd. eurų Ukrainos priemonę“, – sakė U. von der Leyen savo įraše socialiniame tinkle „X“.

„Tai labai svarbu, kad Ukrainos valstybė ir paslaugos veiktų, kol ji kovoja su agresoriumi. Europa išlieka vieninga ir ryžtinga“, – pridūrė ji.

U. von der Leyen minimas Europos vieningumas kiek sumenko dėl balsingo, bet kol kas neefektyvaus pasipriešinimo paramai iš Vengrijos, kuri kaltina Ukrainą vykdant „raganų medžioklę“ prieš šalyje veikiančias Vengrijos įmones.

Pirmadienį Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto (Pėteris Sijartas) pareiškė, kad jo šalis užblokuos naujausią paramos dalį, nors vasarį visi 27 ES lyderiai, įskaitant vengrų ministrą pirmininką Viktorą Orbaną, susitarė dėl ketverių metų trukmės Ukrainos priemonės.

Neaišku, kokiu mechanizmu Vengrija galėtų pasinaudoti, kad užblokuotų paramos dalis, juolab kad V. Orbano prašymas jas peržiūrėti kasmet buvo atmestas.

Naujausias P. Szijjarto skundas prieš Ukrainą buvo susijęs su įtarimais, kad ši šalis planuoja panaikinti kelis Vengrijos farmacijos bendrovės „Richter“ vaistų platinimo leidimus, pažymi portalas „The Kyiv Independent“.

Budapeštas ne kartą blokavo finansinę ir karinę pagalbą Ukrainai, o Vengrija apskritai laikoma labiausiai Kremliui artima ES šalimi.