Anot KT, pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja 2021-ųjų birželį įsigaliojusi Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostata, jog bankrutavusiojo skolos valstybei negali būti nurašomos, kuomet reikalaujama atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą bei už kitų įstatymų pažeidimus.

Vis dėlto KT konstatavo, jog ši nuostata negali būti taikoma iki jos įsigaliojimo pradėtiems ir nebaigtiems fizinių asmenų bankrotams.

„Reikalaujant laikytis taisyklių (...) kurių fizinis asmuo negalėjo žinoti inicijuodamas bankroto procesą, sudarytos prielaidos paneigti fizinio asmens bankroto proceso pradžios metu susiformavusį jo lūkestį, kad (...) baigus fizinio asmens bankroto procesą bus nenurašomi tik tie skoliniai įsipareigojimai, kurie tokie buvo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo metu“, – teigia KT.

Prašymą ištirti Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų atitikimą pareiškė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

Anot LAT, įstatyme nėra aiškiai nustatyta, už kokių įstatymų pažeidimą fiziniam asmeniui paskirtos baudos nėra nurašomos baigus jo bankroto procesą.

Pasak Konstitucinio Teismo, LAT nagrinėjamoje byloje kilo klausimas, ar fiziniam asmeniui sprendžiant jo bankroto bylos užbaigimą taikytina įstatymo nuostata, kad jo kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plane numatyti likę nepatenkinti reikalavimai nurašomi, išskyrus baudas valstybei, paskirtas už kitų įstatymų pažeidimus.