Valdančiajai koalicijai priklausančių liberalų atstovas Eugenijus Gentvilas lėšas gynybai siūlo didinti skolinantis, opozicijai priklausantys parlamentarai – leidžiant gynybos obligacijas.

„Nėra nuoširdu kalbėti, kad mes pritariame, kad yra grėsmės, kad turime didinti biudžetą, ir kategoriškai pasakyti, jog pritarsime tik obligacijoms, kurios irgi yra skolos dalykas, ir nėra toks tvarus“, – LRT radijui antradienį sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Galbūt obligacijos gali būti sudedamoji dalis. (...) Bet įsivaizduoti, kad nebus pokyčių mokestiniuose dalykuose, tikrai naivu, ir tą reikia pasakyti“, – kalbėjo konservatorių frakcijos Seime seniūnė.

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas įsitikinęs, kad politikai sutars dėl papildomo gynybos finansavimo bei lėšų jam siūlo ieškoti skolinantis.

„Visiškai pritariu Dovilei (laidoje dalyvavusiai Seimo narei socialdemokratei D. Šakalienei – BNS) dėl skolinimosi. (...) Kalbėsime vėl su finansų ministre dėl galimybės skolintis. Suprantu, kad skolinimosi apimtys nėra įmanomos be galo ir be krašto. Bet bandykime tuos dalykus, tada mažiau reikės kalbėti apie mokesčių didinimą, ir mažiau reikės gąsdinti žmones“, – LRT radijui sakė E. Gentvilas.

Prieš kelias dienas vėl yra išleistos Vyriausybės obligacijos apie nieką. Ar sunku buvo jas pavadinti gynybos obligacijomis? Būtų išpirkta dvigubai daugiau (...)

 

Pasitarime dėl papildomų lėšų gynybai trečiadienį planuoja dalyvauti ir opozicinių partijų atstovai, kovo viduryje pasitraukę iš šių derybų dėl buvusio krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teiginių apie galimą korupciją krašto apsaugos sistemoje.

Anot socialdemokratės Dovilės Šakalienės, jos frakcija nepritaria, kad siekiant padidinti gynybos finansavimą, būtų keliamas pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau palaiko idėją didinti pelno mokesčio tarifą, leisti gynybos obligacijas.

Ji siūlo gynybos obligacijomis pavadinti Vyriausybės leidžiamus vertybinius popierius.

„Prieš kelias dienas vėl yra išleistos Vyriausybės obligacijos apie nieką. Ar sunku buvo jas pavadinti gynybos obligacijomis? Būtų išpirkta dvigubai daugiau negu reguliariai“, – LRT radijui sakė D. Šakalienė.

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų (LVŽS) frakcijos atstovas Dainius Gaižauskas teigė, kad „valstiečiai“ nepritars nė vienai iš keturių Finansų ministerijos kovą pristatytų keturių alternatyvų. Jo teigimu, pasiekti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį gynybos finansavimą esą jau dabar galima be papildomų mokesčių.

„Vienintelis atvejis, apie kurį dar galėtume kalbėti, jeigu tikrai įrodytų, kad tų pinigų trūksta, kam trūksta ir kokiam tikslui, tai mes pritartume obligacijoms – skolinimuisi iš gyventojų, su tam tikromis palūkanomis, didesnėmis nei siūlo bankai“, – LRT radijui sakė D. Gaižauskas.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija kovą pristatė keturias alternatyvas.

Papildomų lėšų reikia norint sukurti kariuomenės diviziją, priimti Vokietijos brigadą, įvesti visuotinį šaukimą ir kitiems sprendimams.