Siūlymus dėl naujų pavadinimų šių rašytojų ir sovietmečio veikėjų vardais pavadintoms gatvėms galima teikti tinklalapyje isrinkvarda.lt [4] iki gegužės 17 dienos, antradienį skelbia savivaldybė.

Pasak jos, visus gautus pasiūlymus apibendrins ir vertins Istorinės atminties komisija kartu su vietos bendruomene.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad atsisakyti sovietinės ideologijos reliktų visuose srityse yra ilgalaikė sostinės strategija.

„Miestas žengia į priekį, todėl ieškome naujų asmenybių, pavadinimų, kurie įprasmintų šių vietų savitumą. Į naujo vardo rinkimo procesą įtraukiame ir Fabijoniškių bendruomenes – jų siūlymai, kaip turėtų būti pavadinta jų gatvė, yra itin svarbūs,“ – pranešime cituojamas meras.

Savivaldybės Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė sako, kad gatvėms gali būti siūlomi tiek su istorinėmis, tiek šių laikų realijomis ar asmenybėmis susiję pavadinimai.

„Prašau gyventojų parašyti, kodėl siūlo vienokį ar kitokį pavadinimą – taip bus lengviau jį įvertinti,“ – teigė ji.

Pavadinimą siūloma pasitikrinti Adresų registre, registrucentras.lt/adr/ [5], kad nebūtų pasikartojimų. Siūlomi pavadinimai turi būti lietuvių kalba, lietuviškais rašmenimis, tinkami ir vietovardžiai, ir asmenvardžiai.

Iš pasiūlymų kiekvienai gatvei pavadinimų komisija su bendruomene išrinks po tris tinkamiausius variantus. Tuomet viešai bus paskelbtas balsavimas, kuriame gyventojai galės atiduoti savo balsą už labiausiai patikusį pavadinimą. Galutinis sprendimas bus priimamas atsižvelgus į viešo balsavimo rezultatus ir tos vietos bendruomenės nuomonę.

Išrinkti gatvių pavadinimai bus teikiami tvirtinti miesto tarybai, šiai apsisprendus, gatvėms bus suteikti nauji vardai.

Vilniuje taip pat jau anksčiau nuspręsta pervadinti S. Nėries gimnaziją, jai siūlomas Vyčio arba Šv. Kotrynos pavadinimas.

Pašalinti iš viešų užrašų Liudo Giros ir Salomėjos Nėries pavardes įpareigojo Desovietizacijos komisija, vertinanti nuo sovietmečio likusius viešuosius užrašus ir simbolius. Gatvių pervadinimui keitimui pritarė  Vilniaus miesto istorinės atminties komisija.

L. Gira bei S. Nėris buvo rašytojai, kūrę ir sovietų valdžią šlovinančią poeziją bei prozą. 1940 metais kaip Liaudies Seimo delegatai kartu su kitais atstovais vyko į Maskvą su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų Sąjungą.

Vis dėlto dalis literatūrologų ir kitų mokslininkų, gindami S. Nėries įamžinimą, pabrėžia jos kūrybos reikšmę lietuvių literatūrai bei kolektyvinei atminčiai, jos vėlesnę atgailą dėl bendradarbiavimo su sovietų valdžia.