Pražydusios sakuros – atrakcija nemokama. Jei norisi daugiau pramogų, reikia taupyti. Ypač, jei pinigai skirti ne malonumams, o juodai dienai.

„Naujausia mūsų apklausa parodė, kad 33 proc. gyventojų yra visiškai užtikrinti, jie turėtų pakankamą sukauptą saugumo pagalvės sumą ir galėtų pasirūpinti savimi“, – kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

Likę, daugiau nei pusė, įvykus nenumatytai situacijai, iš turimų pinigų nepragyventų nė trijų mėnesių.

16 proc. apklaustųjų santaupų apskritai neturi. Kita vertus, šiemet rezultatas šiek tiek geresnis už pernykštį. Mat pernai juodai dienai visai pinigų neturėjo kiek daugiau nei penktadalis.

„Labai aiški koreliacija tarp pajamų, kiek pavyksta sukaupti. Kitas parametras –amžius. Kuo vyresnis žmogus, tuo labiau jam pavyksta“, – teigė J. Cvilikienė.

Yra ir kitų niuansų. Taupyti juodai dienai nenori, tačiau didesniems pirkiniams, automobiliui, buitinei technikai ar būsto interjero atnaujinimui, sutaupyti sugeba.

„Lietuvoje daugiau nei trečdalis teigia, kad šiuo metu – labai aktualu sutaupyti būtent didesniam pirkiniui“, – sakė SEB banko valdybos narė Eglė Dovbyšienė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tuo pat metu latviai ir estai sako, kad pirmiausia svarbiau sukaupti pinigų atsargai.

„Estijoje apie 60 proc. jaunimo teigia, kad jiems šiuo metu aktualu būtent sukaupti tą finansinę pagalvę“, – kalbėjo E. Dovbyšienė.

„Mes atsisakome pinigų, bet nieko už tai dabar negauname. Ir dėl to yra toks nusivylimo jausmas ir nenoras tą daryti“, – teigė J. Cvilikienė.

Esą lietuviai seniai nėra buvę tokie optimistai dėl savo finansinių galimybių.

„Šių metų sausį ir vasarį Lietuvos gyventojų nuomonė apie savo finansų perspektyvas buvo geriausia per 200 mėnesių, tai yra – nuo 2007 metų vasaros“, – konstatavo banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Akivaizdu, kad ekonominė situacija skiriasi ir daugiau yra pesimizmo. Estijoje – nuosmukis didesnis“, – aiškino E. Dovbyšienė.

Lietuvoje kovą, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, fiksuota beveik nulinė metinė infliacija – mažiausia per pastaruosius ketverius metus.

Kovą užfiksuotas ir bendras kainų lygio mažėjimas. Palyginti su vasariu mėnesinė defliacija siekė 0,2 proc.

„Žmonės mato perkamosios galios atsigavimą ir tikėtina, kad nemaža dalis gyventojų naudoja tą perkamosios galios atsigavimą savo santaupų atstatymui. Mūsų vidiniai paskaičiavimai rodo, kad standartiniai gyventojai užtrunka maždaug septynis mėnesius, kol atstato savo finansinę pagalvę po tam tikro šoko“, – aiškino A. Izgorodinas.

Galimybės atsidėti pinigų juodai dienai gerėja.

„Matome pakankamai ryškų tolesnį infliacijos lėtėjimą, prekių segmente kainos jau krenta virš 2 proc.“, – sakė A. Izgorodinas.

Valstybės duomenų agentūra skaičiuoja, kad kovą net 13 proc. atpigo suskystintos dujos maisto gamybai, dešimtadaliu – elektra.

Iš prekių ir paslaugų labiausiai krito higienos reikmenų kainos, iš maisto produktų – mineralinio vandens, miltų, kruopų, sulčių, aliejaus kainos.

Artimiausiu metu Lietuvos vartojimas turėtų gana rimtai šokti į viršų. Ir gali taip sutapti, kad gyventojų perkamosios galios ir realus vartojimo atsigavimas gali nebeskatinti įmonių toliau mažinti kainų.

Brango transporto draudimas, drabužiai ir avalynė. Iš maisto produktų – riešutai, ryžiai, jūros gėrybės, kūdikių maistas.

„Artimiausiu metu Lietuvos vartojimas turėtų gana rimtai šokti į viršų. Ir gali taip sutapti, kad gyventojų perkamosios galios ir realus vartojimo atsigavimas gali nebeskatinti įmonių toliau mažinti kainų“, – kalbėjo A. Izgorodinas.

Pinigus taupymui bus galima perskirstyti ir sumažėjus paskolų palūkanoms.

Remiantis naujausiomis prognozėmis, Europos Centrinis Bankas palūkanų normų imsis birželį ir iki metų pabaigos jas mažinti turėtų tris kartus, tai yra kas antrą posėdį.