„Balandžio 8-ąją, pirmadienį, po trumpos ligos jis ramiai mirė namuose“, – sakoma Škotijos universiteto, kuriame profesorius dirbo beveik penkis dešimtmečius, pranešime.

Jame jis vadinamas „puikiu mokytoju ir mentoriumi, įkvėpusiu ištisas jaunųjų mokslininkų kartas“.

„Jo šeima prašo, kad šiuo metu žiniasklaida ir visuomenė gerbtų jų privatumą“, – pridūrė universitetas.

P. Higgsas atliko novatorišką teorinį darbą, padėjusį paaiškinti, kaip Visata įgyja masę, ir taip išsprendė vieną didžiausių fizikos galvosūkių. Nuo tada vadovėliuose jam skirta vieta šalia Alberto Einsteino (Alberto Einšteino) ir Maxo Plancko (Makso Planko).

Jo 1964 metais sukurta teorija apie masę suteikiančią dalelę, kuri tapo žinoma kaip Higgso bozonas arba „dieviškoji dalelė“, pelnė jam ir Belgijos mokslininkui Francois Englert'ui (Fransua Englerui) 2013-ųjų Nobelio fizikos premiją.

Remdamiesi P. Higgso, F. Englerto ir kitų tyrėjų teorijomis, šimtai mokslininkų ilgiau nei trejus metus atkakliai mėgino patvirtinti arba paneigti tokių bozonų egzistavimą, atlikdami eksperimentus Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) Didžiuoju hadronų greitintuvu (Large Hadron Collider, LHC).

2012 liepos 4-ąją fizikai paskelbė atradę elementariąją dalelę, „atitinkančią ilgai ieškotą Higgso bozoną“.

„Peteris Higgsas buvo nepaprasta asmenybė – tikrai talentingas mokslininkas, kurio vizija ir vaizduotė praturtino mūsų žinias apie mus supantį pasaulį“, – sakė Edinburgo universiteto prorektorius Peteris Mathiesonas (Piteris Matisonas).

„Jo novatoriškas darbas motyvavo tūkstančius mokslininkų, o jo palikimas įkvėps dar daugelį ateinančių kartų“, – pridūrė jis.