Dėl fondo įkūrimo buvo apsispręsta kovo viduryje, ši priemonė turėtų padidinti bloko nebiudžetinę Europos taikos priemonę (ETP), kuri naudojama dalinai kompensuoti šalims narėms už ginklus, kuriuos jos tiekia Ukrainai.

Į Ukrainos paramos fondą šalys gali arba skirti lėšų, arba kaip įnašą ar jo dalį užskaityti dvišaliu pagrindu perduodamą ginkluotę. Jei šalys pasirinks ne piniginį įnašą, bus užskaitoma kiek mažiau nei pusė ginkluotės vertės.

Tokį finansavimo būdą jau žada taikyti Vokietija. Jos įnašo dalis siekia apie 1,2 mlrd. eurų, o vien šiemet perduotos ginkluotės vertė siekia apie 7 mlrd. eurų.

Lietuvos įnašo dalis, BNS skaičiavimais, siekia 21,3 mln. eurų. Vis tik Krašto apsaugos ministerija BNS nurodė, kad Lietuva dar nėra priėmusi sprendimo, kokiu būdu prisidės prie Ukrainos paramos fondo.

„Tarybos sprendimas įtakos turi finansiniams skaičiavimas nuo 2025 metų, ETP darbo grupės dar turės sutarti dėl modalumų. (...) Lietuva dar neturi sprendimo dėl Lietuvos finansinio įnašo į ETP ir galimo jo užskaitymo“, – teigiama komentare.

Iki šiol Europos taikos priemonė už pagalbą Ukrainai šalims narėms išmokėjo 6,1 mlrd. eurų.