„Brandžiausias klasikinės muzikos festivalis tampa neatsiejama uostamiesčio ir Klaipėdos koncertų salės tradicija, kiekvienais metais augančia tiek profesionalų atlikėjų, tiek išieškotų programų, tiek klausytojų skaičiumi. Džiaugiamės, kad šiame festivalyje KKS klausytojai atranda per šimtmečius nugludintus muzikos šedevrus“, – sakė Klaipėdos koncertų salės vadovas Tadas Grabys.

Festivalio atidarymas skambant saksofonui

Festivalio atidarymo koncertą, balandžio 5 d., skambia gaida pradės Klaipėdos kamerinio orkestro bei pripažinto italų dirigento ir saksofonininko Federico Mondelci programa. Pasak orkestro meno vadovo Mindaugo Bačkaus, „F. Mondelci laikomas vienu geriausių italų saksofono virtuozų, per pastaruosius 20 metų įsitvirtinęs kaip vienas lyderiaujančių savo kartos muzikantų, kuriam dedikuota daugybė kompozicijų.“ Atlikėjo pasirodymai vyko Vokietijoje, Ispanijoje, Suomijoje, Japonijoje, Naujojoje Zelandijoje, JAV. Jis koncertavo su garsiais orkestrais – Orchestra Filarmonica della Scala, kuriam dirigavo Seiji Ozawa, BBC Philharmonic Orchestra ir kitais. Pirmajame festivalio koncerte skambės italų kompozitorių kūriniai bei žinomų kino filmų muzika. „Išgirsite kūrinius, kurie jus perkels į gilių jausmų – meilės, aistros, ilgesio, džiaugsmo – meditacijos lygį per melodiją ir ritmą“, – pasakojo ir kvietė atvykti į KKS F. Mondelci.

Tūkstantmetės tradicijos ir dabarties kūryba – išskirtinis derinys

Lietuvoje itin retai koncertuojantis ansamblis „Graces & Voices“ kviečia susitikti Šv. P. Asyžiečio bažnyčioje, balandžio 7 d., kur skambės koncertinė programa „Spes Mea“ („Mano viltis“). „Graces & Voices“ išsiskiria savitu repertuaru, nes jame gieda įvairioms šalims (Austrijai, Baltarusijai, Latvijai, Lietuvai, Singapūrui) atstovaujančių muzikių, studijavusių grigališkąjį choralą, bažnytinę muziką, vargonavimą, chorinį bei simfoninį dirigavimą, fortepijoną ar barokinį smuiką.

Visa tai susilieja į darnų vokalinį skambesį, o jų atliekamos programos pasižymi aukštu meistriškumu, lankstumu, improvizacijos laisve. Antroje festivalio programoje girdėsime grigališkojo choralo bei dabarties kūrėjų kompozicijas, kurios įtraukiai skambės sakralios erdvės skliautuose. Klausytojai kviečiami šią programą išgirsti nemokamai.

Nuskambės pirmieji Dainų šventės akordai

2024-ieji – Dainų šventės metai. Jos tėvu laikomas vargonininkas, kompozitorius, pedagogas ir dirigentas Juozas Naujalis. Kompozitoriaus gimimo dieną, balandžio 9-ąją, Klaipėdos choras „Aukuras“ atliks garsiausius J. Naujalio kūrinius, įkvėptus lotyniškų liturginių ir lietuvių poezijos dainiaus Maironio tekstų. Klaipėdos choro meno vadovas Tomas Ambrozaitis sako, kad „J. Naujalio indėlis Lietuvai – neabejotinas. Jis – Lietuvos aukso fondas, profesionaliosios lietuviškos muzikos pradininkas, kompozitorius, visuomenininkas. „Aukurui“ yra garbė ir prestižas įkūnyti šio muziko kūrybą.“

Skambant vadinamam antrajam Lietuvos himnui „Lietuva brangi“ bei mažiau girdėtiems ir rečiau atliekamiems kompozitoriaus muzika įkūnytiems poeto Maironio tekstams, tokiems kaip „Pavasaris“ ar „Sudiev“ bei kitoms dainoms, bus paminėtos ir kompozitoriaus J. Naujalio 90-osios mirties metinės. Koncertą ves muzikologė Rūta Vildžiūnienė.   

„Klaipėdos koncertų salės kolektyvai taps vasarą vykstančios didžiausios muzikinės fiestos, įtrauksiančios ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių atlikėjus, dalyviais. Atlikti Dainų šventės įkvepėjo kūrinius ir taip pasveikinti pavasarį bei 100-metį mininčią Dainų šventę – įkvepiantis „Klaipėdos muzikinio pavasario“ akordas“, – sakė chormeisterė Dovilė Kirdaitė.

Pavasarį kvies visos stichijos

Ugnis, oras, žemė, vanduo – stichijos, valdančios kiekvieną žmogų, ir klausytojai galės jas patirti balandžio 12-ąją įvyksiančiame koncerte „Keturios stichijos“. Uostamiesčio scenose dar nė karto neskambėjęs kūrinys taps Klaipėdos kamerinio orkestro dovana jaunosios kartos klasikinės muzikos gerbėjams, pasinersiantiems į kompozitoriaus Vidmanto Bartulio kūrybinius ieškojimus. Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatą, kompozitorių V. Bartulį jo kolegė Zita Bružaitė yra apibūdinusi kaip „didįjį muzikos poetą“. Tad pasineriant į „Keturias stichijas“ bus galima patirti stilių, žanrų, manierų, nuotaikų ir potyrių įvairovę, kuri kompozitoriaus kūryboje yra išskirtinė, įvertinta svariais apdovanojimais bei vertinama tiek atlikėjų, tiek publikos. Ši programa leis pajusti paprastą ir tikrą V. Bartulio muzikos grožį, žavintį nuoširdumu, o muzika padės geriau suprasti keturis elementus – ugnį, orą, žemę, vandenį – stichijas, valdančias viską aplinkui. Klaipėdos kamerinio orkestro atlikėjų įsitikinimu, tai ypatinga programa, kurioje susijungia net keli menai – muzika, teatras, poezija ir fotografija, o muzikiniu garsu išreikštas stichijas patirti bus galima klausantis Ramutės Skučaitės eilių.

Džiazo miesto ritmu

Balandžio 17 d. sveikinsim atvykus į „Džiazo miestą“, po kurį jus vedžios Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, savo koncertui pasirinkęs Klaipėdą, pelnytai vadinamą džiazo miestu. Šiuolaikinės ir džiazo muzikos įkvėptoje programoje klausytojai išgirs specialiai šiam kolektyvui sukurtas Žibuoklės Martinaitytės bei Antano Kučinsko kompozicijas, taip pat džiazo dvasia persmelktą amerikiečių kompozitorių Franko Ticheli ir Dana Wilsono muziką. Kūrinius interpretuos orkestro vyriausiasis dirigentas Karolis Variakojis bei žymus lietuvių džiazo pianistas Dmitrijus Golovanovas.

Pavasario įkvėpimui – genijų kūriniai

Dar viena neabejotinai nuostabia Klaipėdos kamerinio orkestro dovana festivalio lankytojams taps programa „1685. Genijų gimimas“. „1685-ieji muzikos pasauliui buvo ypatingi metai! Tada gimė Johannas Sebastianas Bachas, Georgas Friederichas Händelis ir Domenico Scarlatti. Jie buvo neeiliniai kompozitoriai, dėl savo išskirtinio talento pakeitę muzikos istoriją. Šioje programoje skambės kūriniai, atskleisiantys jų įvairiapusiškumą“, – teigė programos sudarytojas, pripažintas išilginės fleitos solistas bei dirigentas, pasirodysiantis su Klaipėdos kameriniu orkestru, Rodrigo Calveyra.

„Klaipėdos muikinio pavasario“ metu skambės G. F. Händelio, tapusio instrumentinės muzikos novatoriumi, melodijos – kompozitoriaus meilės įrodymu žmogaus balsui tapusi arija „Mi lusinga il dolce affetto“ iš operos „Alčina“. Neapolietis D. Scarlatti buvo klavesino virtuozas, šiam instrumentui parašęs daugiau kaip 500 sonatų, kurių natos visais laikais keliavo po visą Europą, o dabar nuskambės Klaipėdoje: „Koncertas Nr. 5“ bei išskirtinis jo kūrinys „Salve Regina“. Vienas pačių geriausių visų laikų kompozitorių J. S. Bachas puikiai grojo keletu instrumentų, tačiau artimiausi jo širdžiai buvo vargonai, aistrą jiems atspindės „Pasakalija“ ir „Fuga c-moll“. Genijų melodijos, atliekamos neabejotinai geriausio Klaipėdos klasikinės muzikos kolektyvo, nuskambės balandžio 19-ąją.

„Būk laimingas“ – kviečia vokalinis ansamblis

„Muzikinė kelionė, kurią per įvairias kultūras lydi skirtingo stilistinio braižo muzikos kūriniai“, pasak jaunatviško kolektyvo „Baltic Solo Choir“ įkūrėjo, meno vadovo ir dirigento Egidijaus Kavecko, leis kiekvienam pasijusti laimingu. Juk „Baltic Solo Choir“ yra unikalus ansamblis Lietuvoje, sujungiantis išimtinai vokalo specialybę studijuojančius arba jau baigusius dainininkus. Todėl kiekvienas jų įneša savo indėlį į grupės tembrinių spalvų derinį.

Kolektyvas, parengęs koncertinę programą „Būk laimingas“ ir sėkmingai pasirodęs pagrindinėse šalies scenose, balandžio 24 d. atvyksta į Klaipėdą. Kartu su perkusijos virtuozu Andriumi Rekašiumi atlikėjai žada klausytojus nustebinti įtraukiančia koncertine programa, kurioje skambės skirtingo stilistinio braižo muzikos kūriniai.

Kas bendro tarp motociklo ir klasikinės muzikos?

Į šį klausimą atsakymą pateiks festivalio svečiai – Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, pristatysiantis įspūdingą Jano Sandströmo kūrinį „Motorbike Odyssey“. Šio įtraukiančio kūrinio solinę partiją atliks prestižinių konkursų laureatas, pasirodantis su garsiausiais pasaulio kolektyvais – vokiečių trombonininkas Frederic Belli. Pastarasis savo vardą į muzikos istoriją įrašęs kaip pirmasis trombonininkas, laimėjęs svarbiausią jau tris dešimtmečius vykstantį jaunųjų muzikantų konkursą Vokietijoje „Deutscher Musikwettbewerb“. 

Koncerte taip pat išgirsime Arthuro Honeggerio žymiausią opusą „Pacific 231“, kuriame savaip suskambės kita transporto priemonė – traukinys. Programą užbaigs – Gustavo Mahlerio Pirmoji Simfonija „Titanas“. Titanų ištvermės ir meistriškumo vertas kūrinys vadinamas vienu didingiausių kūrinių klasikiniame simfoninės muzikos repertuare. Balandžio 25-ąją jis skambės Klaipėdoje, o prie dirigento pulto išvysime Vokietijoje reziduojantį lietuvių dirigentą Vilmantą Kaliūną.

Paskutinis festivalio akordas – dieviška melodija

Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia balandžio 27-ąją taps scena Kopenhagos Karališkosios koplyčios berniukų chorui, šiemet mininčiam 100 metų jubiliejų. Danijos ambasados dėka uostamiestyje nemokamai koncertuos choras, pelnęs tarptautinį pripažinimą, žavėjęs publiką daugelyje pasaulio šalių, o dabar Danijos kronprinco Frederiko globojamas choras pasirodys ir Klaipėdoje. Kolektyvo repertuarą sudaro nuo renesanso polifonijos iki Bacho, Haydno, Schuberto ir kitų didžiųjų autorių simfoniniai-vokaliniai opusai. Nemokamo koncerto metu išgirsite beveik 50 jaunųjų dainininkų, taip pat pripažintus solistus – Kristin Mulders (mecosopranas), Torsten Nielsen (tenoras), Mark Baumann (vargonai) bei vieną žymiausių Danijos dirigentų – Carsten Seyer-Hansen!

Seniausias Lietuvoje klasikinės muzikos festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ klausytojus pasitiks balandžio mėnesį Klaipėdos koncertų salėje. Išsami festivalio programa – www.koncertusale.lt [5].