Yra tradicijos, kurios niekada nemiršta. Tačiau dar šiurpesnė realybė prasiveria tada, kai į viešumą ima skverbtis politinių konstatavimų, pažadų bei būsimų siekių bakteriologija. Štai vienas kažką paisto apie agresyvų NATO ir vėliavos bučinius, kitas krenkši alogizmus, lyg ūmai pasprukęs iš palatos, trečias apskritai neaišku kas toks – patriotas, rezistentas ar tiesiog nepavykusi akušerinė praktika.

Kaip gali kandidatas į valstybės vadovus lenktis šimtasiūlei ir žadėti, kad LT piliečiams panaikins mokesčius?

Va, šitas, kuriam rinkimų nė nereikia, jau seniai pasiskelbė LT prezidentu, naujos Lietuvos valstybės įkūrimui iš visos šalies oligofrenų surinko beveik 100 tūkst. eurų ir dabar neva reziduoja Šveicarijoje. Suprantama, po teismo nuosprendžio, konstatavusio sukčiavimą. Dabar tas herojus filmuoja save stovintį „be maikės“ esą Alpėse ir „YouTube“ kanalu nurodo tautai, kad yra persekiojamas už iškilią veiką, todėl šįsyk renka pinigus teisinei savųjų sėdmenų gynybai. Gamtovaizdis tikrai įspūdingas, tik labai jau primena ne Alpes, o Kaukazą.

Kas darosi mūsų žmonėms, kurie po 34 Nepriklausomybės vargo ir gerovės metų tarsi išprotėjo? Kaip gali kandidatas į valstybės vadovus lenktis šimtasiūlei ir žadėti, kad LT piliečiams panaikins mokesčius? Iš ko tada teks mokėti algą tokiam prezidentui, gal iš Kremliaus biudžeto?

Regis, šioje situacijoje tiksliausiai reikalą apibrėžė Klaipėdos prokuroras A. Saunorius: „Jei iš „dūšios“ myli V. Putiną, jau reikia psichiatrinės ekspertizės.“ Todėl, matyt, teisingiausia būtų, kad kandidatai Vyriausiajai rinkimų komisijai privalomai pristatytų ne tik gyventojų parašus, bet ir pažymą apie psichikos sveikatą.

P. S. Pagarba a. a. N. Sadūnaitei už jos kančią sovietmečiu ir tikėjimą Nepriklausomybe tada, kai ja beveik niekas netikėjo.