Seimo narys parlamentinei veiklai vykdyti per kadenciją galės įsigyti ne daugiau kaip tris telefonus ir tris kompiuterius.

„Tas skaičius pasirinktas vertinant tai, kad yra Seimo narys, yra biuro darbuotojai. Bet, žinoma, neprivaloma visus tris įsigyti, kalbama apie lubas“, – penktadienį žurnalistams sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Šis ribojimas įvestas to po, kai paaiškėjo, kad konservatorius Sergejus Jovaiša per kadenciją pirko ir nuomojo penkis kompiuterius ir penkis telefonus.

Socialdemokratas Julius Sabatauskas siūlė nustatyti, jog kompiuterinę techniką, telefonų parlamentarai galėtų įsigyti tik pirmaisiais kadencijos metais, tačiau valdybos nariai tam nepritarė. Dabar apraše numatyta, kad tai galima padaryti ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki kadencijos pabaigos.

Be to, nustatyta, kad vienos rūšies prekėms ir paslaugoms nebus galima išleisti daugiau kaip pusės per metus skiriamų visų parlamentinių lėšų.

Tai turėtų tapti dar vienu saugikliu, kuris nebesudarys sąlygų tokiems dalykams, kurie kelia, sakyčiau, pasipiktinimą ar nuostabą.

„Tai turėtų tapti dar vienu saugikliu, kuris nebesudarys sąlygų tokiems dalykams, kurie kelia, sakyčiau, pasipiktinimą ar nuostabą, kuomet žvakių nuperkama už tūkstančius eurų. Tokie atvejai yra vienetiniai, bet jie, suprantama, labai stebina ir piktina“, – tvirtino parlamento vadovė.

Šie ir kiti pokyčiai padaryti tiek atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) rekomendacijas, tiek į akcijos „Skaidrinam“ atskleistas negeroves.

Politikai privalės Seimo kanceliarijai pranešti apie išsinuomotas arba iš savivaldybės gautas patalpas biuro veiklai, pateikti sudarytas nuomos sutartis. Nepateikus tokių sutarčių išlaidos bus laikomos nepagrįstomis.

Atsižvelgus į STT rekomendacijas, įrašytas draudimas įsigyti prekių ir paslaugų iš Seimo nariui artimų asmenų bei jų įmonių, organizacijų ir tuo atveju, kai nesudaromos rašytinės pirkimo sutartys.

Be to, nutarta, kad nuo naujosios Seimo kadencijos visos ataskaitos už parlamentinei veiklai panaudotas lėšas turės būti teikiamos elektroniniu būdu per Dokumentų valdymo skyrių.

„Tai šiek tiek ir supaprastins, ir modernizuos tą sistemą, kad nereikės tikrinti daug popierinių čekiukų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Pagal Seimo valdybos sprendimą, Etikos ir procedūrų komisijai paprašius, parlamentarai turės paaiškinti, kokiems tikslams įsigijo prekių ar paslaugų.

Nustatyta, kad išsami Seimo nario per mėnesį patirtų išlaidų patikra bus vykdoma atsitiktiniu būdu, planuojant ją taip, kad per kalendorinius metus mažiausiai vieną kartą būtų patikrintos kiekvieno Seimo nario patirtos išlaidos.

Seimo pirmininkė teigė neabejojanti, kad šis parlamentinių lėšų naudojimo sugriežtinimas – ne paskutinis.

„Net neabejoju, jei bus poreikis, jei matysime, kad liko kokios nors pilkosios zonos ar erdvės galimam piktnaudžiavimui, žinoma, griežtinsime tvarką dar. Tai nėra baigtinis procesas“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.

„Turiu pasakyti, kad tikrai ne viską įmanoma sureguliuoti ir surašyti į taisykles, turime pasikliauti, kad Seimo nariai yra atsakingi, kad jie yra suaugę žmonės ir kad ne visas taisykles reikia išrašyti valdybos priimtoje tvarkoje“, – sakė ji.

„Vis dėlto viliuosi, kad po visų įvykių noras ir apetitas piktnaudžiauti tvarkomis iš esmės dings“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Ji teigė tebesilaikanti pozicijos, kad reikėtų iš Konstitucijos išbraukti nuostatą, jog Seimo nariams kompensuojamos su parlamentine veikla susijusios išlaidos. Būtent dėl to dabar negalima išvis atsisakyti šių lėšų. Tačiau kol kas, anot V. Čmilytės-Nielsen, tam nėra užtektinai balsų parlamente.

Seimo nariams kas mėnesį skiriama 0,8 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio suma išlaidoms, susijusioms su jų parlamentine veikla. Pernai gruodį ši suma siekė 1614 eurų.

Kam šie pinigai gali būti skiriami ir kaip už juos atsiskaitoma, nustato Seimo valdybos patvirtintas aprašas.

Jame numatyta, kad iš minėtų lėšų Seimo nariai gali sumokėti už biuro, kompiuterinės technikos nuomą, ryšio paslaugas, transportą, degalus, automobilio eksploataciją, draudimą, suvenyrus, gėles, spaudą, knygas, kanceliarines prekes, viešosios informacijos rengėjų paslaugas ir panašiai.

Visuomenininkui Andriui Tapinui iniciatyvą „Skaidrinam“ iš savivaldos perkėlus į Seimą, kilo abejonių dėl kai kurių Seimo narių išlaidų pagrįstumo. Paaiškėjo, kad dalis parlamentarų tūkstančius eurų per kadenciją išleido žvakėms, skėčiams, kaklaraiščiams.

Taip pat atskleista, kad dalis politikų parlamentinei veiklai skirtus pinigus leido brangiai įrangai, kuri, abejojama, ar dera su tiesioginiu jų darbu. Taip pat daroma prielaida, jog šią įrangą parlamentarai suskubo įsigyti artėjant į pabaigą terminui, kai pirkti daiktai lieka Seimo narių nuosavybe pasibaigus kadencijai.

Parlamentinei veiklai Seimo nariai praėjusiais metais išleido daugiau kaip 2 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita. Praktiškai tokia pati suma panaudota ir 2022-aisiais.