„Labai norėčiau tikėti, kad Konstitucinio Teismo išvada ir pateikti argumentai įtikins abejojančiuosius, ir Lietuva prisidės prie tų šalių, kurios veiksmingai kovoja su smurtu prieš moteris ir mergaites“, – pranešime cituojama V. Čmilytė-Nielsen.

Seime kalbėdama žurnalistams ji tvirtino, kad KT sprendimas galėtų padėti tiems, kurie bijo konvencijos ratifikavimo, įveikti tą baimę.

Parlamento vadovės teigimu, audringas diskusijas dėl konvencijos kurstė ir  dezinformacija.

„Pirmiausia dėl vartojamų sąvokų, tapusių ne tik mitais, bet ir dezinformacija, ar dėl esminių konvencijos principų diegimo į formaliojo švietimo lygių ugdymo programas. Tuo remdamiesi kai kurie laikėsi pozicijos, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas neatitinka Lietuvos Respublikos interesų“, – teigė politikė.

Kita vertus, V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad nebus skubama Seimui teikti ratifikuoti Stambulo konvenciją. Anot jos, dar reikia išgryninti pozicijas ta tema.

„Matyt, čia svarbu eiti į Seimo salę tada, kada turime 71 balsą“, – teigė ji.

KT ketvirtadienį paskelbtoje išvadoje pažymėjo, kad Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai, o pagrindinis jos tikslas – apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, užkirsti kelią smurtui prieš moteris ir smurtui artimoje aplinkoje, patraukti jo vykdytojus baudžiamojon atsakomybėn, ir jos sąvokos turi būti aiškinamos šiuo aspektu.

Teismas, įvertinęs „socialinės lyties sąvoką“ taip pat nustatė, kad Konvencijos nuostatomis nėra paneigiama moters ir vyro lyčių samprata ir jos „nesuponuoja galimybės pasirinkti kitokios lyties negu turima biologinė lytis“.

Vadinamoji Stambulo konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo priimta 2011 metais, Lietuvą ją pasirašė 2013 metų birželio 7 dieną.

Lietuvos Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją pateikė buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.