Taip jis komentavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) pareiškimą, kad ateityje neatmetama galimybė siųsti Vakarų karius į Ukrainą.

„Kalbama apie mokymo misijas, mokymo komponentus. Mokymus“, – antradienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.

Perklaustas, ar būtų apsiribota tik instruktoriais, ministras tvirtino negalintis atskleisti detalių, nes „tai yra dar diskutuojama tarp šalių“.

A. Anušausko teigimu, šiuo metu Lietuva turi mandatą, kuris leidžia telkti mokamąją misiją ukrainiečiams mokyti, o Lietuvos kariai apmoko ukrainiečius Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje ir Lietuvoje.

Jis kol kas atmetė svarstymus, kad NATO šalių kariai galėtų įsitraukti į kovines misijas.

„Ne. Tai yra svarstomas dalykas, bet šiuo atveju detalių aš negalėčiau pakomentuoti (...). Tas dalykas dabar yra diskusijų stadijoje, pozicijos gali ir keistis (...) Ieškoma tiesiog formų, kaip dar padėti Ukrainai, šiuo atveju duodant labai aiškų signalą ir Rusijai“, – teigė jis.

A. Anušauskas pažymėjo, kad svarstymai siųsti NATO karius nereiškia, kad atsisakoma minties Ukrainą remti ginkluote.

„Tai yra vienas kitą papildantys dalykai, nepakeičiantys“,– aiškino ministras.

Pasak A. Anušausko, ši iniciatyva nesusijusi su Ukrainos patiriamu karių trūkumu.

„Tai labiau signalas Rusijai, ne Ukrainai. Nors tai ir signalas Ukrainai, kad ieškoma naujų būdų, kaip būtų galima jai efektyviau padėti“, – tvirtino jis.

A. Anušauskas taip pat neatskleidė, kiek NATO šalių palaiko tokią iniciatyvą.

„Paramos Ukrainai formos visada svarstomos, ši iniciatyva irgi yra svarstoma. Dabar Paryžiuje buvo svarstoma aukščiausiu lygiu, dalyvavo prezidentai, premjerai“, – kalbėjo ministras.

„Ir mūsų darbotvarkėje kaip ir kokiomis formomis galima būtų papildomai remti Ukrainą irgi atsiras, bet tai yra sprendimas, kurį greičiausiai darytų Valstybės gynimo taryba“, – pridūrė jis.

Anot jo, sprendimas siųsti karius į Ukrainą būtų priimtas daugiašaliu pagrindu.

„Jeigu kalbame apie Prancūzijos iniciatyvą, tai būtų daugiašaliu pagrindu“, – tvirtino ministras.

A. Anušauskas nepasakė, kada kariai galėtų būti siunčiami į Ukrainą.

„Nekalbėkime apie karius, kalbėkime apie iniciatyvos palaikymą, nes skirtingų šalių – skirtingos pozicijos“, – pasakojo ministras.

Šis klausimas buvo aptartas Paryžiuje vykusiame Europos lyderių susitikime, Rusijos invazijai tęsiantis jau trečius metus.

Po daugiau kaip 20 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų Vakarų šalių pareigūnų susitikimo Prancūzijos lyderis sakė, kad „padarysime viską, ko reikia, kad Rusija negalėtų laimėti karo“.

„Šiandien nėra sutarimo oficialiai, patvirtintu būdu siųsti karius į sausumą. Tačiau kalbant apie dinamiką, nieko negalima atmesti“, – teigė E. Macronas.

Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) atmetė idėją, kad Europos šalys ir NATO siųstų savo karius į Ukrainą.

„Tai, dėl ko nuo pat pradžių susitarėme tarpusavyje ir vieni su kitais, galioja ir ateityje, t. y., kad Ukrainos teritorijoje nebus jokių Europos ar NATO valstybių siunčiamų karių“, – žurnalistams sakė O. Scholzas.

Švedija, kuri netrukus turėtų prisijungti prie NATO, antradienį pareiškė, kad šiuo metu nenumato siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą. Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas teigė, kad šiuo metu ukrainiečiai nereikalauja Vakarų sausumos pajėgų.