Baimę jaučia daugelis

Baimė būti be telefono, dažnai įvardijama kaip nomofobija (angl. no mobile phone phobia – nomophobia), vis dažniau psichologijoje aptariamas reiškinys. Prieš kelerius metus dešimtyje šalių atliktas tyrimas parodė, kad net penktadalis žmonių jaučia ypač stiprų nerimą, kai šalia savęs neturi mobiliojo įrenginio, o 71 proc. apklaustųjų sakė jaučiantys vidutinio lygio baimę.

Tarp nomofobijai tyrime priskiriamų simptomų – nerimas, drebulys, kvėpavimo sutrikimas, prakaitavimas, sumišimas. Vis dėlto ši fobija dar nepriskiriama prie mokslo pripažintų emocinių sutrikimų ir kol kas yra daugiau tik tyrėjų diskusijų objektas.

„Visuomenėje, kurioje telefonas yra neatsiejama laisvalaikio ir darbo priemonė, prie jo priprasti gali būti itin lengva. Tai gali sukelti stiprų nejaukumą atsitraukus nuo prietaiso, jį pamiršus namuose ar esant aplinkoje, kai jo naudoti negalime“, – sako M. Kriščiūnas.

Signalas: psichologas M. Kriščiūnas ragina suklusti, jei ryšys su telefonu tampa svarbesnis už ryšį su žmonėmis ir svarbiais gyvenimo aspektais. / M. Kriščiūno asmeninio archyvo nuotr.

Poveikis savijautai

Psichologo teigimu, šią baimę gali paskatinti tiek asmeniniai, tiek visuomeniniai faktoriai. Pavyzdžiui, žmonės gali jausti iš aplinkos kylantį lūkestį visuomet būti pasiekiami, viską visada žinoti, prie darbo ar kitų svarbių reikalų prisijungti iš bet kokios pasaulio vietos. Tai tik atitolina galimybę pabūti be telefono, atsitraukti nuo technologijų.

„Dėl perteklinio telefono, kitų technologijų naudojimo gali suprastėti emocinė savijauta ar miegas, nukentėti socialinis bendravimas. Svarbu suprasti, kad šiandienos visuomenėje gyventi be telefono ypač sudėtinga, – jis gali ne tik padėti kurti ryšį su kitais žmonėmis, bet ir atlikti įvairius darbus, tapti banko kortele, fiksuoti įvairias gyvenimo akimirkas, sužinoti reikšmingą informaciją“, – pastebi ekspertas.

Pasak M. Kriščiūno, dėl šios priežasties ypač svarbu atrasti sveiką pusiausvyrą ir ryšį su savo telefonu ar kitomis technologinėmis priemonėmis.

Pataria brėžti ribas

Norint su technologijomis kurti sveiką santykį, psichologas pataria brėžti ribas – ne visiškai atsisakyti telefono, bet keisti naudojimo pobūdį. Pavyzdžiui, vietoj kasdienės valandos socialiniuose tinkluose, kasdien skirti penkiomis minutėmis mažiau, iki tol, kol bus pasiektas jums patogus lygis.

Dėl perteklinio telefono, kitų technologijų naudojimo gali suprastėti emocinė savijauta ar miegas, nukentėti socialinis bendravimas.

„Galbūt, jei mano darbui ar kasdienybei išmanusis įrenginys yra būtinas, galiu pagalvoti apie konkrečias valandas, kada naudojuosi telefonu ar konkrečiomis programėlėmis, kurios man kelia sunkumų ar stresą, – taip neatitrūkstant nuo itin svarbių reikalų. Kartais žmonėms padeda ir vadinamoji skaitmeninė detoksikacija – visiškas atsitraukimas nuo technologijų kuriam laikui. Tiesa, tyrimai yra prieštaringi ir specialistai dažniau rekomenduoja rasti sau tinkamą pusiausvyrą“, – sako M. Kriščiūnas.

Vis dėlto gali būti naudingas laikas ir be išmaniojo – tyrimai rodo, kad pirmoji dienos valanda be telefono ir valanda be telefono iki miego gali padėti atminčiai, dėmesio palaikymui ir aukštesniam energijos lygiui.

„Apskritai jausti baimę atsiskyrus nuo technologijų neturi būti didesnės problemos dalis, o labiau ženklas, kad esame sukūrę mums patiems stiprų ryšį su telefonu. Kartu tas ženklas gali atkreipti dėmesį į tai, kokius santykius esame pamiršę, apleidę – galbūt su žmonėmis, su savo kūnu ar kitais svarbiais gyvenimo aspektais“, – sako psichologas.

Priemonės laikui prie ekranų sumažinti

Naudingos laiko stebėjimo programėlės. Pasitelkite programėles, kurios stebi ir teikia ataskaitas apie jūsų praleidžiamą laiką prie telefono ekrano ir padeda geriau įvertinti savo įpročius. Pavyzdžiui, „iPhone“ ir „Android“ įrenginiuose esantys „Screen Time“ nustatymai ne tik pateikia prie ekrano praleidžiamo laiko statistiką, bet ir leidžia nustatyti laiką, kai bus apribotas pasirinktų programėlių naudojimas. Verta išbandyti ir netrukdymo funkcijas, kai pasirinktomis valandomis įrenginys nebesiunčia jokių pranešimų apie gautas žinutes ar laiškus.

Naršyklių plėtiniai. Jei norite sumažinti ir prie kompiuterio ekrano praleidžiamą laiką ar jį išnaudoti produktyviau, galite išbandyti kelis populiarius interneto naršyklių plėtinius. Tokie plėtiniai kaip „StayFocusd“ arba „Freedom“ gali apriboti laiką, praleidžiamą dėmesį blaškančiose svetainėse.

Tėvų kontrolės nustatymai. Tėvams gali praversti tiek „iPhone“, tiek „Android“ telefonuose įdiegti tėvų kontrolės nustatymai, leidžiantys ir vaikams padėti išmaniaisiais įrenginiais naudotis saikingai. Šiuose nustatymuose galima apriboti tam tikrų programėlių naudojimo laiką užblokuojant prieigą. Be to, tokios programėlės kaip „FamilyLink“ suteikia galimybę apriboti turinį, kurį vaikai gali žiūrėti jutube, įvesti „SafeSearch“, kad jie negalėtų lengvai pasiekti žalingo turinio, ir nustatyti komendanto valandą.