„Turime pasiųsti paramos žinutę Rusijos opozicijai“, – žurnalistams sakė ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

A. Navalno našlė pirmadienį Briuselyje susitiks su europiečių užsienio reikalų ministrais, pranešė Bendrijos pareigūnai, Rusijos teismams įkalinus dešimtis žmonių, sulaikytų per Kremliaus kritiko atminimo mitingus.

Briuselyje susirinkę 27 ES šalių ministrai derina ribotas galimybes, kaip Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pritaikyti naujas sankcijas.

47 metų A. Navalnas mirė penktadienį vienoje Arkties pataisos kolonijoje, kur atlikinėjo 19 metų įkalinimo bausmę pagal kaltinimus, kuriuos nepriklausomos teisių gynimo grupės ir Vakarų šalys pasmerkė kaip kerštą už opoziciją Kremliui.

A. Navalnas buvo pagrindinis Rusijos opozicijos lyderis, kurį palaikė daugybė žmonių dėl jo vykdomos kampanijos prieš prezidento Vladimiro Putino ir jo aplinkos korupciją.

Praėjus kelioms valandoms po to, kai buvo paskelbta apie vyro mirtį, J. Navalnaja, kuri jo nematė jau dvejus metus, pareiškė, kad už tai asmeniškai atsako V. Putinas.

Ji paragino tarptautinę bendruomenę „susivienyti ir nugalėti šį blogį ir siaubą keliantį režimą“.

Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani (Antonijus Tajanis) sakė, kad J. Navalnajos žodžiai „privers mus pajusti grėsmę, kuri slegia Rusijos piliečius ir kiekvieną mūsų Europos regioną“, kur „gėdingai ir neatsakingai sugrįžo smurtas, brutalumas ir karas“.

Penktadienį A. Navalno mirtis Arkties kolonijoje sukrėtė šalies opoziciją, kuri kartu su Vakarais dėl to kaltina Kremlių.

Brutalus Rusijos agresyvus karas yra ne tik karas prieš Ukrainą, bet ir prieš pačią laisvę.

ES jau yra įvedusi precedento neturinčias sankcijas Maskvai ir V. Putinui dėl Rusijos invazijos į Ukrainą. Tačiau pareigūnai pripažįsta, kad po A. Navalno mirties bus sunkiau įvesti naujas sankcijas Kremliui.

J. Borrellis nurodė, kad tikisi, jog ES valstybės narės pasiūlys naujų sankcijų tiems, kurie tiesiogiai atsakingi už elgesį su A. Navalnu, įskaitant Rusijos kalėjimų sistemą.

„Didžioji atsakomybė tenka pačiam Putinui“, – sakė jis.

J. Borrellis pridūrė,  kad Briuselis sieks pervadinti savo pasaulinį juodąjį žmogaus teisių sankcijų sąrašą A. Navalno vardu, o tai, pasak jo, būtų simbolinis žingsnis.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) sakė, kad dėl A. Navalno mirties ministrai inicijuos tolesnes sankcijų priemones.

„Brutalus Rusijos agresyvus karas yra ne tik karas prieš Ukrainą, bet ir prieš pačią laisvę“, – teigė ji.

Kiti ministrai pažymėjo, kad A. Navalno mirtis turėtų sustiprinti paramą Kyjivui, kurio ginkluotosios pajėgos stengiasi atremti Rusijos puolimą.

„Putinas yra žudikas. Putinas nužudė vieną žmogų, kuris kovojo už laisvę, už demokratiją, ir būtent todėl mes turime nesustoti“, – teigė Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna (Margusas Cahkna).

„Aiškiausias atsakas būtų, jei pagaliau atliktume savo darbą. Turime paremti Ukrainą“, – pridūrė ministras.

Belgijos užsienio reikalų ministrė Hadja Lahbib (Hadža Lahbib) taip pat pritarė, sakydama, kad A. Navalno mirtis rodo, kokią grėsmę kelia nuolatinis Kremliaus puolimas prieš Ukrainą.

„Turime žinoti, kas šiandien pastatyta ant kortos“, – nurodė ji.

„Jei Rusijai pavyks plėstis, tai bus diktatūra, kuri plėsis ir šiek tiek priartės prie Europos Sąjungos“, – pridūrė H. Lahbib.