Kelias per aplinkui

Kauno LEZ sparčiai plečiasi, kuriasi vis nauji verslai ir darbo vietos. Ties keliais A1 (Vilnius–Kaunas) ir A6 (Kaunas–Karmėlava) statomas ir „Urban Hub“ miestelis, tapsiantis dar vienu traukos centru, tačiau į šią teritoriją iš Kauno miesto patekti pėsčiomis ar dviračiu – ne taip paprasta.

Saugiai dviračiais galima patekti tik vienu būdu – Kauno mieste keliaujant Savanorių prospektu, tada palei kelią į Karmėlavą įrengtu taku. Tiesa, kol kas šio tako kokybė ne pati geriausia, nes takas siauras, vietomis jo danga aptrupėjusi. Tada reikėtų kilti prieš keletą metų Narėpuose pastatytu viaduku ir juo patekti į LEZ teritoriją.

Dviračiu šis atstumas – nuo Kauno miesto ribos iki LEZ – yra gana nesunkiai įveikiamas, tačiau pėsčiomis susidaro nemažas kelių kilometrų lankas, kuris dažnam neįveikiamas. Todėl norėdami pasiekti LEZ kauniečiai renkasi kelionę automobiliu arba viešuoju transportu.

Žinoma, yra ir tokių žmonių, kurie renkasi ypač pavojingą ir nesaugų būdą iš miesto patekti į Kauno rajono savivaldybės teritorijoje esančią LEZ. Ties Partizanų gatve vietiniai jau pramynę takelius iki magistralinio A1 kelio. Rizikuodami savo gyvybe ir sukeldami avarines situacijas, dalis žmonių tiesiog bėga per vieną intensyviausių šalies kelių.

Idėja: pristatant „Urban Hub“ miestelį buvo pavaizduota ir pėsčiųjų tilto vizija. / „SBA Urban“ vizualizacija

Gyventojų diskusija

Gyventojai mano, kad ties Partizanų gatvės pabaiga ir kitoje magistralės pusėje vystomu „Urban Hub“ miesteliu būtų naudinga statyti pėsčiųjų ir dviračių tiltą. Žinoma, toks objektas tarnautų ir kitiems LEZ įsikūrusiems verslams.

Apie tai socialiniuose tinkuose pradėjo diskutuoti Dainavos rajono gyventojai, pastebėję, kad tokia jungtis būtų naudinga ir Kauno rajono gyventojams, LEZ darbuotojams.

„Įdomi gyventojų nuomonė. Kaip žinote „Urban Hub“ projektas įsibėgėjo. Užbaigtą objektą žmonės galės pasiekti tik automobiliu. Kaip manote, ar pėsčiųjų tiltas arba požeminis tunelis nuo Partizanų gatvės į autostrados kitą pusę būtų reikšmingas? Svarbu paminėti, kad šioje vietoje jau ilgą laiką žmonės autostradą kerta rizikuodami ir eidami per ją. Kalbama apie panašaus pobūdžio kaip Vilniaus Kaklaraiščių tiltą“, – diskusiją Kauno Dainavos rajono bendruomenės grupėje pradėjo Matas P.

Žmonės tikino, kad saugi galimybė patekti į kitą kelio A1 pusę – tiesiog būtina. Gyventojai svarstė, kad tiktų ir tiltas, ir požeminis tunelis, tačiau specialistai turėtų apskaičiuoti, koks projektas būtų ekonomiškai naudingesnis.

„Reikia pažiūrėti, ar projektas atsipirks, ar tikrai bus poreikis pėstiesiems (sprendžiama ne balsavimo būdu), kokie verslai kursis. Jei vyks didmeninė prekyba ar bus parduodamos stambios prekės, vargu, ar pėstieji eis pirkti. Tik viską įvertinus  bus galima statyti“, – kalbėjo Mindaugas B.

Saugi galimybė patekti į kitą A1 kelio pusę – tiesiog būtina.

„Be abejo, būtų gerai. Eičiau juo kiekvieną savaitę. Aišku, nebus toks, kaip nuo Šiaurės prospekto ar Vilniuje. Manau, tiltas turėtų būti panašus kaip vedantis į Kleboniškį. Jau yra du tokie tiltai, kodėl gi nepastačius trečio“, – savo pasiūlymą pateikė Tadas L.

„Tada būtų patogus susisiekimas pėsčiomis, dviračiu ar paspirtuku į LEZ pusę. Tikrai nemažai darbuotojų juo naudotųsi“, – sakė Paulius D.

Dar kiti svarstė, kad gal visai vertėtų galvoti ne tik apie pėsčiųjų tiltą, bet ir apie dar vieną įvažiavimo automobiliu kelią. „Ten, atrodo, pigiau būtų tunelinė perėja. Autostrada yra pakelta šiek tiek aukščiau, tai lengviau būtų įrengti po ja, išvengtume laiptų, būtų galima ir dviračių taką įrengti, o gal net ir gatvę. Gatvė labai sumažintų automobilių srautus Savanorių prospekto sankryžoje“, – svarstė Tomas G.

Kiti tikino, kad gatvės tikrai nereikia, nes šioje vietoje Partizanų gatvė ir taip užsikimšusi. Pasak gyventojų, užtektų saugios perėjos pėstiesiems ir dviratininkams.

„Tunelis irgi gera idėja, bet gatvės variantas, manau, neįmanomas. Teritorijoje, kuri yra tarp Partizanų gatvės ir autostrados, planuojama statyti lyg verslo centrą (prie pat geltonos plovyklos). Galbūt ateityje ten atsiras ir daugiau pastatų“, – gatvės idėją kritikavo įrašo autorius.

Nesaugu: vietiniai Partizanų gatvės pabaigoje pasidarė takelį ir, rizikuodami gyvybe, bėga per A1 kelią į LEZ. / Regimanto Zakšensko nuotr.

Mato poreikį

Kauno miesto ir rajono savivaldybės nurodė, kad ieškoma infrastruktūros sprendimų, kaip pagerinti pėsčiųjų susisiekimą kelyje A1 (Vilnius–Kaunas–Klaipėda) ties Biruliškių gyvenviete.

Praėjusių metų pabaigoje susitikimą inicijavusi Susisiekimo ministerija prie diskusijų stalo pakvietė Kauno rajono ir Kauno miesto savivaldybių vadovus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD), LEZ ir „SBA Urban“, vystančius „Urban Hub“ miestelį, atstovus. Buvo išsakyta problema, kad A1 kelyje, ties Biruliškių gyvenviete, buvo panaikintos ir viešojo transporto stotelės, ir galimybė pereiti magistralę, todėl gyventojai jaučiasi atkirsti nuo miesto.

Susitikimo metu buvo aptartos kelios alternatyvos šiame A1 kelio ruože: įrengti pėsčiųjų viaduką arba tunelinę perėją iš „Urban Hub“ teritorijos į Partizanų gatvę arba viaduką nuo Kauno kogeneracinės jėgainės į miesto pusę Garažų gatvėje.

„Girdime gyventojų nuogąstavimų, todėl norime kartu su suinteresuotomis pusėmis ieškoti ir rasti geriausią sprendimą. Infrastruktūros projektai įgyvendinami ilgai, o valstybės biudžetas ribotas. Jeigu visos pusės finansiškai prisidėtų, procesas būtų spartesnis“, – pernai metų pabaigoje vykusiame susitikime teigė susisiekimo viceministras Mindaugas Tarnauskas.

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas siūlė tokiam svarbiam infrastruktūros objektui, kuris pagerintų susisiekimą, ieškoti lėšų per ES finansavimo šaltinius, skirtus regionų problemoms spręsti, taip pat tartis su Ekonomikos ir inovacijų ministerija. „Naujasis komercijos miestelis bus traukos taškas: išaugs ne tik transporto, bet ir pėsčiųjų srautai. Turime kartu ieškoti kelių, kaip bendradarbiaujant užtikrinti gyventojų saugumą“, – teigė rajono meras.

Kauno miesto savivaldybės atstovai kol kas laikėsi lakoniškos pozicijos dėl pėsčiųjų tilto, galinčio sujungti miestą ir LEZ teritorija.

„Jūsų minimoje teritorijoje vykdomas privatus projektas. Kol kas jokių apčiuopiamų pasiūlymų iš investuotojų nesame sulaukę. Jeigu investuotojas ketintų kažką daryti ir kreiptųsi, svarstytume. Tačiau, kaip ir minėjome, kol kas nieko nebuvo pateikta“, – apie tai, kad pirmiau norisi sulaukti konkretesnių pasiūlymų, o tik tada svarstyti apie tokio objekto būtinybę, komentavo Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Direkcija neskuba

LAKD atstovai nurodė, kad minėto susitikimo metu buvo aptarta situacija dėl pėsčiųjų patekimo iš miesto į LEZ galimybės, pasidalyta idėjomis. Visgi tąkart LAKD atstovai informavo, kad artimiausiu metu neplanuoja šioje vietoje vykdyti statybų, nes finansavimas paskirstytas kitiems objektams.

„Kelių direkcija atsakingai planuoja savo veiklą ir, atsižvelgdama į skiriamą finansavimą, proporcingai paskirsto turimas lėšas strateginiams projektams, keliams, jų statiniams, kuriuos būtina tvarkyti dėl prastos būklės, pvz., tiltų ir viadukų remontui.

Įprastai, vystant naujas teritorijas ir naujus gyventojų traukos centrus, savivaldos kartu su investuotojais turėtų pasirūpinti gyventojų srautų reguliavimu ir reikalingos infrastruktūros įrengimu ar esamos pritaikymu išaugusiems srautams, užtikrinti saugų susisiekimą“, – dėstoma „Kauno dienai“ LAKD atstovų atsiųstame komentare.

Dienraštis pasiteiravo, koks magistralinio kelio kirtimo variantas būtų geresnis – tiltas ar požeminis tunelis. Pasak LAKD atstovų, reikalingas vienas ar kitas statinys, nes, atidarius „Urban Hub“ miestelį, jis pritrauks daug lankytojų, kurie ten norės patekti ne tik automobiliais, bet ir viešuoju transportu, pėsčiomis.

„Koks sprendinys turėtų būti – pėsčiųjų viadukas ar tunelis – priklauso nuo reljefo sąlygų, prieigų, valdomų žemės sklypų ir, be abejo, finansų. Lietuvoje yra nemažai traukos objektų, kurių vystytojai pasirūpino ir infrastruktūra. Dėl ribotų finansinių galimybių LAKD negali prisidėti prie tokių objektų“, – nurodė direkcija.

„Atkreipiame dėmesį, kad dabar esanti infrastruktūra planuota ir įrengta tada, kai dar nebuvo planuota aplinkinių teritorijų plėtra, todėl pėstiesiems ir dviratininkams patekti iš Kauno miesto į Kauno LEZ teritoriją galima judant palei kelią į Karmėlavą kertant pastatytą viaduką“, – kaip saugiai pėstiesiems galima patekti į LEZ, paaiškino LAKD.

Gruodį vykusio susirinkimo metu LAKD generalinio direktoriaus patarėjas Remigijus Lipkevičius patvirtino, kad artimiausius kelerius metus direkcija finansavimą skirs tiltų ties „Mega“ statyboms, pabaigus darbus, bus rengiami techniniai projektai dėl kelio A1 link Biruliškių.

„Skaičiavome, kad įrengti pėsčiųjų viaduką kelyje A1 šiuo metu kainuotų apie 4 mln. eurų. Projektavimo darbai užtruktų metus, statybos – dar 12–14 mėnesių. Planuojame įvertinti ir paskaičiuoti, kiek galėtų kainuoti įrengti tunelinę perėją“, – susitikime su savivaldybėmis aiškino R. Lipkevičius.