Patariamosios darbo grupės pakeitė iki šiol prie savivaldybės tarybos veikusias visuomenines komisijas ir tarybas.

Iki 2023 m. jų buvo net 23, tačiau ne visos jos buvo aktyvios, pavyzdžiui, Privatizavimo komisija paskutinį kartą posėdžiavo 2016 m. gruodį.

Iš kelių dešimčių buvusių visuomeninių komisijų ir tarybų pernai rudenį nuspręsta palikti devynias patariamąsias darbo grupes.

Daugiausia nepasitenkinimo kilo panaikinus Klaipėdos kultūros ir meno tarybą. Tuomet buvę ir esami atstovai tvirtino, jog esą taip griaunamas pasitikėjimas tarp kultūros bendruomenės ir valdžios.

„Šiuo metu iš devynių darbo grupių yra patvirtinti aštuonių nuostatai. Taip pat patvirtintos Verslo aplinkos grupės, Akademinių reikalų darbo grupės, Jaunimo iniciatyvų ir programų projektų vertinimo komisijos, Klaipėdos miesto tautinių mažumų atstovų darbo grupės bei Senjorų darbo grupės personalinės sudėtys“, – vardijo savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Gintarė Butkienė.

Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų darbo grupės nuostatai esą kol kas derinami.

Po nuostatų suderinimo darbo grupę turėtų sudaryti du nariai iš savivaldybės administracijos (Paveldosaugos ir Kultūros skyrių), kuriuos deleguos meras, vieną miesto istorijos specialistą (ekspertą, kraštotyrininką) turės galimybę siūlyti Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, du atstovus siūlys Klaipėdos universitetas (vieną iš Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto ir vieną iš Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto).

Vieną atstovą į šią darbo grupę galės siūlyti valstybės įmonė Registrų centras.

Pagal nuostatas, šioje grupėje turėtų dirbti ir savivaldybės vicemeras, kuruojantis kultūros sritį, konkrečiu atveju tai turėtų būti Lina Šukytė-Korsakė.

O Šeimos komisijos nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtins Klaipėdos miesto taryba.