Sprendimas – skubotas

Klaipėdos savivaldybėje jau kilo diskusijos – ką reikės daryti su visa šia brangia technika?

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komitetas kėlė klausimą dėl vaizdo stebėjimo kamerų viešosiose vietose eksploatacijos.

Savivaldybės administracijos buvo klausiama, ar tikrai per 2024 m. būtina keisti visas kameras, pagamintas Kinijoje.

Komiteto nariai prašė paaiškinti, kodėl to negalima daryti etapais, kai kameros palaipsniui pačios nusidėvi.

Kęstutis Bartininkas. Klaipėdos savivaldybės nuotr.

Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto pirmininkas Kęstutis Bartininkas stebėjosi skubotu šalies valdžios sprendimu keisti visą kinišką įrangą, nes tai kainuos nemenkus pinigus.

„Aš galvočiau, kad turėtų būti pereinamasis laikotarpis, turėtų būti imtasi žingsnių palaipsniui. Miesto biudžetas nėra guminis, o tokia technika kainuoja“, – kalbėjo K. Bartininkas.

Viešąsias erdves stebinčios kameros pirmiausia reikalingos miestiečių saugumui.

Ieškos, kuo pakeisti

Išlaidos gresia dėl Viešųjų pirkimų įstatymo pataisų. Nuo 2025 m. sausio 1 d. nebus galima įsigyti priežiūros ir palaikymo paslaugų techninei ir programinei įrangai, kuri yra įsigyta iš valstybių ar teritorijų, kurių tiekėjai, subtiekėjai, ūkio subjektai, gamintojai ar juos kontroliuojantys asmenys nelaikomi patikimais

„Atsižvelgdami į įstatymo nuostatas, nuo 2025 m. sausio 1 d. negalėsime vykdyti esančių vaizdų stebėjimo kamerų priežiūros ir duomenų perdavimo į stebėjimo punktą, nes Klaipėdos mieste įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų gamintojas yra Kinijos Liaudies Respublika“, – patikino komiteto pirmininkas.

K. Bartininkas kėlė klausimą dėl skubos ir terminų.

Ar reikėtų viską kaip kirviu nukirsti?

„Ar reikėtų viską kaip kirviu nukirsti? Reikėtų diskutuoti, gal galima rasti kitokių sprendimų. Labai svarbu, kad miestas vieną dieną iš viso neliktų be stebėjimo ir apsaugos kamerų. Kitas klausimas – kiek tai kainuos? Jei nebus pinigų, nebus ir saugumo“, – kalbėjo K. Bartininkas.

Įspūdinga kaina

Preliminariais skaičiavimais, poros šimtų kamerų pakeitimas kitomis, Europoje gamintomis kameromis miestui gali atsieiti apie 800 tūkst. eurų.

„Pas mus visad kartojasi ta pati problema – įstatymai leidžiami negalvojant, kaip juos reikės įgyvendinti“, – nuomonę išsakė K. Bartininkas.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius skaičiavo, kad uostamiestyje veikia 214 kamerų, net 183 iš jų yra nepatikimų gamintojų.

Skubiai, iki metų pabaigos, miestui gali tekti ieškoti papildomų 700 tūkst. eurų.

Tokią sumą įvardijo Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė, tarybos nariams pristatinėdama klausimą komitete.

„Nebent dar sulauktume išaiškinimo, kad jei programinės įrangos atnaujinimai yra atlikti, kažkurios kameros dar kurį laiką galėtų dirbti. Visos jos garantinį laikotarpį jau yra išdirbusios. Tačiau spėju, kad atsakymas bus vienareikšmiškas – lieps nuimti ir įsigyti kitas“, – pasvarstymu pasidalijo Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis.