Todėl didžiulis skandalas kilo prieš ketverius metus, kai „Wirecard“ žlugo. Sąskaitose trūko 2 milijardų eurų.

Skandale ir Lietuva – Vokietijos pareigūnai pranešė tiriantys, kad 100 milijonų eurų išplauta per Lietuvoje veikusią įmonę. Tyrimas nuo pradžių buvo slaptas.

„Dažniausiai jis nėra labai viešinamas, nes informacija, gauta finansinės žvalgybos kanalais, nėra viešinama“, – kalbėjo vyras.

Lietuvos teisėsauga tyrimo nepradėjo. Lietuvos bankas įmonei atėmė licenciją ir ši buvo likviduota.

„Įmonė nesilaiko net minimalių reikalavimų, kurie numatyti teisės aktuose. Jei nesilaikai net minimalių reikalavimų, tai, matyt, tokia įmonė neverta licencijos“, – aiškino Lietuvos banko priežiūros departamento vadovas Vaidas Cibas.

Detaliau apie tyrimą Lietuvoje neskelbiama, bet tai viešina užsienio spauda. Per tokias operacijas kaip Lietuvoje, Vladimiro Putino režimas plovė pinigus savo karams.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„The Wall Street Journal“, remdamasis Vakarų žvalgybos pareigūnais, skelbė, kad iš „Wirecard“ pinigai buvo pumpuoti Rusijos karinei bendrovei „Wagner“ – tada ji veikė Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, dabartinę invaziją į Ukrainą V. Putinas dar tik planavo. Taip pat buvo finansuojamos Rusijos šnipų operacijos Europoje.

O viskam dirigavo vienas „Wirecard“ vadų, Europolo dabar ieškomas Janas Maršalekas iš rusų žvalgybos. Lietuvos bankas nekomentavo, ar nustatė, kad ir per Lietuvą pinigus plovė „Wagner“ finansavimą organizavęs J. Maršalekas.

„Mes detalių apie fizinius asmenis nekomentuojame viešai, tai tiesiog negaliu atsakyti“, – teigė V. Cibas.

„The Wall Street Journal“ skelbė, kad J. Maršalekas – ir dabar vienas „Wagner“ vadų. Gyvena Dubajuje, dalyvauja pertvarkant „Wagner“ grupuotę, kai buvo pašalintas „Wagner“ vadas Prigožinas.

„Bendrai vertinant Lietuvos pasirengimą ir rizikų valdymą, esame vertinami gana pozityviai, bet šimtaprocentinės garantijos niekada nėra. Ypač jei mes tų įmonių turime gerokai daugiau, nei kitos valstybės“, – šnekėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė.

Dar praėjusi Vyriausybė iškėlė tikslą Lietuvą paversti Europos „FinTech“ lydere.

„Tapome pasaulinio lygio centru, vos per keletą metų“, – sakė finansininkas Vilius Šapoka. 

Po „Wirecard“ skandalo buvo ir daugiau Lietuvos įmonių, kurioms atimtos licencijos. Tai reiškia, kad ir jos nevykdė net minimalių taisyklių dėl pinigų plovimo.

„Už šiurkščius pažeidimus taikomos labai griežtos sankcijos – arba didelės baudos, arba licencijos atėmimas. Tai po „Finolitos“ tų licencijų atėmimų buvo keletas“, – kalbėjo V. Cibas.

Tarp nusikaltėlių, teroristų ar tiesiog aferistų taip pat populiarios kriptovaliutos.

Lietuva ir čia lyderė pagal atidaromų ar uždaromų kriptoįmonių skaičių.

„Esame ryškūs lyderiai“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

Jungtinėse Valstijose dabar skandalingi teismai. Vienos didžiausių kriptokeityklų pasaulyje FTX įkūrėjas kaltinamas pavogęs milijardus dolerių.

Kitai kriptovaliutų milžinei „Binance“ skirta beveik 3 milijardų dolerių bauda dėl pinigų plovimo.

Amerikoje dabar teisiami kriptoturtuoliai kuriasi Lietuvoje.

„Pavyzdžiui, buvę FTX vadovai registruoja įmones Lietuvoje, turime „Binance“ vieną iš padalinių Lietuvoje, „Celsius“, dar viena žlugusi didelė kriptokeitykla JAV, taip pat turi sąsajų su Lietuva“, – šnekėjo S. Krėpšta.

Kriptovaliutos – sudėtingos operacijos. Neviešai pareigūnai kalba, kad pastebėti nusikaltėlius sunku – trūksta specialistų.

Vyriausybė Lietuvą verčia „FinTech“ centru, bet neskiria pakankamo finansavimo priežiūros tarnyboms.

Finansų ministrė sakė, kad griežtinami reikalavimai įmonėms.

„Stengiamės reguliavimą priimti anksčiau, nei kitos Europos Sąjungos valstybės. Tas pats su kriptosektoriumi. Ruošiamės įgyvendinti MiCa reglamentą, kuris kriptosektoriaus reguliavimą įgyvendins šiek tiek anksčiau Lietuvoje“, – teigė G. Skaistė.

Valstybės saugumo departamentas skelbė, kad priešiškos valstybės bando daryti įtaką Lietuvai per modernias finansų įstaigas.