Anot prezidento Gitano Nausėdos, staigus akcizo pakilimas tapo neproporcingai didele našta vartotojams.

„Prezidentas ragina Vyriausybę peržiūrėti akivaizdžiai nepakankamai įvertintą sprendimą dėl staigaus akcizo naftos dujoms padidinimo, nedelsti ir priimti situaciją koreguojančius sprendimus“, – teigiama Prezidentūros atsiųstame komentare BNS.

Prezidento nuomone, Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo nesudarė pakankamai palankių galimybių vartotojams prisitaikyti bei susikurti alternatyvų.

„Toks staigus akcizo pakėlimas tapo neproporcingai didele našta vartotojams ir laikytinas Vyriausybės klaida vartotojų atžvilgiu“, – nurodo Prezidentūra.

Įsigaliojus Akcizų įstatymo pataisomis, SND akcizas nuo sausio siekia 368 eurus už toną (su PVM).

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas trečiadienį BNS teigė, kad ministerija iki pavasario persvarstys ir pateiks naujus siūlymus dėl šio mokesčio.

Taip pat prezidentas aiškiai pasisako už subalansuotus sprendimus, kuriais nebūtų staiga sukeliama neproporcinga finansinė našta buitiniams ir verslo vartotojams (...)

Anksčiau jis sakė, kad taršus ir daugiausia iš Rusijos importuojamas kuras turi brangti, o lengvatos naikinimas buvo gerai apgalvotas sprendimas, tuo metu gyventojams ir verslui bus suteikta nemažai laiko ir finansinės paramos rasti alternatyvas SND.

Prezidentūra pritaria siekiui mažinti taršaus kuro naudojimą, bet ragina kartu vertinti ir tokių sprendimų poveikį vartotojams, kad jiems pokyčiai netaptų papildoma finansine našta.

„Prezidentas supranta ir remia iniciatyvas, skirtas taršaus iškastinio kuro vartojimo Lietuvoje mažinimui ir jo atsisakymui. Lygiai taip pat prezidentas aiškiai pasisako už subalansuotus sprendimus, kuriais nebūtų staiga sukeliama neproporcinga finansinė našta buitiniams ir verslo vartotojams, ypač tiems, kurie neturi jokių alternatyvų arba stokoja galimybių greitai pakeisti naudojamą kuro rūšį“, – teigiama komentare.

„Vartotojams turi būti sudaryta efektyvi ir veiksminga paramos sistema adaptuotis prie tokių pokyčių, kai valstybės lygmeniu atsisakoma taršaus iškastinio kuro rūšių“, – nurodoma jame.

„Reuters“ pernai sausio pabaigoje pranešė, kad SND iš Rusijos eksportas į Baltijos šalis 2022 metais, palyginti su 2021 metais, išaugo nuo 159 tūkst. iki 331 tūkst. tonų, iš jų į Latviją – 77 proc. iki 232 tūkst., į Lietuvą – 8,5 karto iki 72 tūkst., į Estiją – 42 proc. iki 27 tūkst. tonų.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, SND importas iš Rusijos 2022 metais, palyginti su 2021 metais, augo 8,1 karto iki 72,4 tūkst. tonų ir sudarė 55,4 proc. viso šio kuro importo (130,8 tūkst. tonų).