Taip jis teigė paklaustas, ar komisija jau gavo kokį nors atsakymą iš buvusio STT pareigūno, kuris praėjusį pirmadienį turėjo dalyvauti uždarame posėdyje. Visgi, tuo metu buvo pranešta, kad liudyti pakviesto žmogaus kvietimas nepasiekė.

„Aš taip pasakysiu – mano, asmenine nuomone, kas liečia STT, vyksta kažkokie keisti dalykai. Detalizuosiu juos vėliau, bet turiu pojūtį, kad STT veiksmai nepadeda atlikti šio parlamentinio tyrimo. Taip kol kas pasakysiu“, – trečiadienį po komisijos posėdžio Eltai sakė V. Bakas, pridurdamas, kad tai yra jo asmeninė pozicija.

„Kalbu apie aktyvius veiksmus – ne tik dėl šio pareigūno, bet ir kitų aplinkybių“, – aiškino jis, paminėdamas, pasak jo, „iš lubų“ įslaptintą informaciją.

„Įslaptinami prokurorai, kurie atliko tyrimą. Kas čia per valstybės paslaptis? Tarsi daroma viskas, kad visuomenė kuo mažiau sužinotų apie šį tyrimą“, – svarstė jis.

Jis patikino, kad komisija vis tiek sieks pakviesti liudyti minėtąjį pareigūną bei kitus asmenis, kurie atliko STT tyrimą.

V. Bakas taip pat patvirtino, kad parlamentarai gavo STT laišką, kuriame nurodyta, jog dalis tarnybos atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo apie pranešėjo pateiktą informaciją buvo sunaikinta.

Apie tai, kad komisijos nariams adresuotame Lino Pernavo rašte nurodoma, jog STT vis dar vertina, ar gali išslaptinti turimą medžiagą, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „BNS“. Pažymėta, kad STT vadovo laiške taip pat teigta, kad dalis tyrimo buvo sunaikinta.

„Gavome raštą. Iš tikrųjų, mano karjeroje – precedento neturintis veiksmas, kurį padarė specialioji tarnyba. Sunaikino visą ar dalį jų atlikto tyrimo informacijos“, – sakė V. Bakas, pripažindamas, kad tokios aplinkybės iš dalies apsunkins parlamentinio tyrimo eigą.

„Tas šokiruoja ir vertinčiau tai kaip trukdymą visuomenei gauti jai svarbią informaciją ir kaip trukdymą komisijos darbui“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija siekia atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija nori išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.

Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.

Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.

Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.