„Tai buvo gerai apgalvotas sprendimas, nes lygiagrečiai eina gyventojų pajamų mokesčio lengvatos ir gyventojai nuo šių metų piniginėse turės 250 milijonų eurų, padidinus neapmokestinamą pajamų dydį“, – LRT laidoje „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė S. Gentvilas.

„(...) bet taršūs produktai, ypač importiniai, o šiuo atveju – suskystintos naftos dujos yra dalinai didele dalimi rusiškas importas, jos turi brangti. Čia buvo ilga lengvata, nulinis akcizas sunkiai pateisinamas, nes iškastinis kuras neturi būti subsidijuojamas kitų kuro rūšių atžvilgiu“, – pridūrė jis.

Įsigaliojus Akcizų įstatymo pataisomis, SND akcizas nuo sausio siekia 368 eurus už toną (su PVM), tuo metu Lietuvos pramonininkų (LPK) ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prašo Vyriausybės pritarti kai kurių politikų siūlymui taikyti lengvatinį – 13,94 euro už toną akcizo tarifui.

Verslui perspėjant, kad įsigaliojęs akcizas gali paskatinti rinktis taršesnes alternatyvas, pavyzdžiui, anglis ar mazutą, S. Gentvilas tikina, kad situacija bus stebima ir vertinama.

„Reuters“ pernai sausio pabaigoje pranešė, kad SND iš Rusijos eksportas į Baltijos šalis 2022 metais, palyginti su 2021 metais, išaugo nuo 159 tūkst. iki 331 tūkst. tonų, iš jų į Latviją – 77 proc. iki 232 tūkst., į Lietuvą – 8,5 karto iki 72 tūkst., į Estiją – 42 proc. iki 27 tūkst. tonų.

Valstybės duomenų agentūros duomenimis, SND importas iš Rusijos 2022 metais, palyginti su 2021 metais, augo 8,1 karto iki 72,4 tūkst. tonų ir sudarė 55,4 proc. viso šio kuro importo (130,8 tūkst. tonų).