ISM ekonomikos ir politikos programos direktorius Vincentas Vobolevičius mano, jog metų pabaigoje išleisti daugiau pinigų žmones galbūt skatina psichologinės priežastys, kai daug kalbama apie mažėjančią infliaciją, nors kainos iš tikrųjų nemažėja.

„Duomenys, nors ir pozityvūs, kalbant apie mažmeninės prekybos apyvartą be automobilių degalų, bet energijos ten nedaug, ir priežastys su tuo susijusios yra objektyvios: jaučiasi infliacijos šoko pasekmių šleifas, kainos dar yra aukštos ir atitinkamai palūkanų normų aukštų įtaka jaučiama namų ūkių ir gyventojų, tai labai daug kol kas erdvės atsigauti vartojimui nėra, nepaisant to, kad vartotojų lūkesčiai yra palankūs ir pozityvūs“, – BNS sakė Šiaulių banko grupės ekonomistė.

Pasak jos, Europos Sąjungos kontekste Lietuvos vartotojai yra vieni optimistiškiausių vertinant ateities perspektyvas, bet vartojimo apetitas kol kas stagnuoja ir neatsistatė.

Metinė infliacija, nors ir susitraukė ir metinio kainų pokyčio rodiklis mūsų negąsdina, bet perkamoji galia dar tik pradeda atsigauti (...)

„Metinė infliacija, nors ir susitraukė ir metinio kainų pokyčio rodiklis mūsų negąsdina, bet perkamoji galia dar tik pradeda atsigauti, tai reiškia, darbo užmokesčio augimo tempas jau viršija infliacijos rodiklį ir šita tendencija kitąmet įsibėgės ir stiprės, bet gyventojai dar vis labiau jaučia aukštų kainų įtaką ir savo elgsenos nekeičia“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.

„Be to, ateinančiais metais matome nemenką neapibrėžtumą dėl tolesnės ekonomikos plėtros perspektyvų, dėl įvairių rizikų, susijusių su cikliškai jautresniais sektoriais, ir impulso vidaus paklausos atsigavimui kol kas ryškesnio nebuvo ir tam vartojimui atsigauti dar užtruks laiko“, – pridūrė analitikė.

ISM ekonomikos ir politikos programos direktorius Vincentas Vobolevičius BNS sakė manantis, kad metų pabaigoje vartotojus daugiau išleisti galėjo paskatinti kur kas palankesnis psichologinis fonas, kai mažiau kalbama apie itin aukštą infliaciją.

„Man vienintelė mintis, kuri ateina į galvą – tai, kad praėjusių metų pabaigoje mes gyvenome tokioje psichologinėje būsenoje, kai buvo daug kalbama apie labai stiprią infliaciją ir apie kainas, tas galėjo daryti psichologiškai, nebūtinai racionaliai, poveikį mažiau pirkti“, – BNS teigė V. Vobolevičius.

„Dabar mes gyvename aplinkoje, kai kartais neteisingai pasakoma, kad kainos mažėja. Jos nemažėja, bet jų augimas yra gerokai sulėtėjęs ir dėl to gali būti lengviau psichologiškai – šventės yra tas laikas, kai norisi kažką nusipirkti ir tas psichologinis stabdis yra mažesnis, nebūtinai racionaliai. Dalykai neatpigo, bet tiesiog yra toks fonas sudarytas, kad kainos mažėja. Jos nemažėja, infliacija sumažėjo“, – aiškino ekonomistas.

Pasak statistikų, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) lapkritį, išankstiniais duomenimis, palyginti su tuo pačiu metu pernai, didėjo 0,1 proc. Paskutinį kartą metinis augimas fiksuotas šiemet sausį – jis siekė 0,7 proc.

Didžiausias metinis prekybos nuosmukis buvo kovą – 4,6 proc.