„Wagner“ buvo labai svarbi Rusijos pajėgų kare Ukrainoje dalis, kol J. Prigožinas ir rusų gynybos ministras Sergejus Šoigu ėmė kritikuoti vienas kitą. Galiausiai birželį J. Prigožinas pabandė surengti maištą Rusijoje ir nors netrukus jį nutraukė, įvykis sudrebino Kremliaus pamatus.

Savo „Teisingumo žygį“ į Maskvą J. Prigožinas staiga nutraukė tuomet, kai tarpininkaujant Baltarusijos autoritariniam lyderiui Aliaksandrui Lukašenkai buvo sutarta, kad „Wagner“ ir jos lyderis persikraustys į šią šalį.

J. Prigožinas ir kiti „Wagner“ vadai rugpjūtį žuvo susprogus jo lėktuvui.

N. Patruševas seniai, dar prieš maištą, laikė J. Prigožiną grėsme, nes nepritarė „Wagner“ boso atvirai kritikai Rusijos kariuomenės vadų atžvilgiu ir nuogąstavo, kad jis įgijo per daug galių, o po maišto nusprendė jį nubausti, rašoma WSJ straipsnyje.

V. Putinas neprieštaravo N. Patruševo sprendimui, teigė WSJ.

V. Putinas yra sakęs, kad J. Prigožinas buvo padaręs klaidų. Po J. Prigožino žūties Rusijos lyderis taip pat spėjo, kad sprogimas galėjo įvykti dėl lėktuve buvusių žmonių neatsargaus elgesio su granatomis. WSJ straipsnyje tai neigiama ir rašoma, kad po J. Prigožino lėktuvo sparnu buvo pritvirtinta nedidelė bomba, kai lėktuvas laukė ant kilimo tako viename Maskvos oro uostų.

Kremlius apkaltino WSJ skelbiant bulvarinį skaitalą.