Plačiau apie tai papasakojo Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

– Pastaraisiais dviem atvejais buvo išviliota daugiau nei 100 tūkst. eurų. Kaip veikia sukčiai?

– Schema labai paprasta. Žmogus suviliojamas ateiti į tam tikrą investavimo platformą, kuri žmogui visiškai nežinoma. Žmogus greičiausiai visiškai nesidomi investavimu, tačiau susivilioja gautu pasiūlymu, kuris atrodo labai nerealus. Šiuo atveju, moteris per pusę metų investavo tam tikrą pinigų sumą. Pradžioje investuojamų pinigų sumos būna mažesnės. Žmogus netgi gauna tam tikrą grąžą, kad įtikėtų, kad tikrai verta čia investuoti. Toliau sumos didinamos. Kuo toliau, tuo labiau investicijos vis didesnės. Kaip matome, vienas žmogus neteko virš 12 tūkst. eurų, o kita moteris neteko virš 100 tūkst. eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar pirmasis kontaktas būna užmezgamas skambučiu, ar elektroniniu laišku?

– Dažniausiai žmogui paskambinama telefonu. Žmogus rusų kalba įtikinamas investuoti. Kartais žmogus gauna ir paspaudžia nuorodą socialiniuose tinkluose.

– Ar daugėja tokių sukčiavimo atvejų?

– Gal jų nedaugėja, tačiau įvertinus visus sukčiavimo atvejus, tokios schemos dabar dažnesnės. Pastebime, kad pradėjus daugiau kalbėti apie tam tikras sukčiavimo schemas, sukčiai pasirenka kitokį, naują būdą. Šiemet matome, kad schema su siūlymu investuoti yra pakankamai populiari ir nemažai žmonių nukenčia.

– Ar pavyksta išaiškinti tokius nusikaltimus?

– Įprastai, tai gana sudėtinga. Žmogus pervedinėja pinigus savo noru. Jis pats pasirenka tam tikrą būdą investuoti. Jis net nesidomi, ar ta platforma reali, ar ji turi leidimus užsiiminėti tokia veikla. Dažniausiai tos platformos būna sukurtos ne Lietuvos serveriuose, todėl tikrai sudėtinga nustatyti. Tokie tyrimai užtrunka ilgą laiko tarpą. Bendraudami su kolegomis iš kitų šalių matome, kad panašios schemos vyksta ir kitose šalyse. Dažniau tai pastebima postsovietinėse šalyse, kur gyventojai supranta rusų kalbą. Manyčiau, kad sukčiai kažkaip susiję su Rusija ar bent jau su rusų kalba. Jie tikrai moka tą kalbą, puikiai moka įtikinti. Jie naudoja įvairias technikas. Jie gali sujungti su neva kažkokiais banko konsultantais ir tokiu būdu dar labiau įtikinti žmogų. Schemos iš esmės rimtai paruoštos. Žmonės pakankamai lengvai jomis įtiki.

Plačiau papasakojo ir Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė.

– Ką rekomenduotumėte daryti tokiu atveju, kai kyla įtarimų?

Schemos iš esmės rimtai paruoštos. Žmonės pakankamai lengvai jomis įtiki.

– Radus kokią nors platformą ir susidomėjus ja, reikėtų patikrinti, ar tai legalus paslaugų tiekėjas Lietuvoje. Tą galima padaryti Lietuvos banko internetiniame puslapyje. Ten yra visi registruoti paslaugų tiekėjai. Antras dalykas būtų pasitarti su kuo nors. Vienas iš būdų galėtų būtų konsultacija su kredito įstaiga.

– Minėjote, kad viena iš raudonų vėliavėlių yra per didelė investavimo grąža. Galbūt žmogus, kuris nesusidūręs, nenutuokia, kokia ta grąža normali, o kokia jau įtartina. Koks procentas jau galėtų kelti abejonę?

– Labai priklauso nuo investavimo būdo bei ekonomikos ciklo. Kai palūkanų normos buvo labai mažos, tai investavimo 2,5 proc. grąža galėjo būti didelė. Kai palūkanų normos pakilusios, tai yra jau kiti skaičiai. Todėl reikėtų lyginti, kas vyksta rinkoje. Tai padėtų pamatyti, kad kažkuris pasiūlymas labai stipriai išsiskiria. Tai jau pirmasis ženklas, kad reikėtų pasidomėti, ar viskas gerai.

– Ar galima išskirti žmonių grupes, į kuriuos sukčiai taikosi dažniausiai?

– Kėlėme tą klausimą sau ir atsakėme, kad negalima išskirti. Bet kokios amžiaus grupės, bet kokio išsilavinimo ir bet kokio pajamų lygio žmonės papuola į sukčių pinkles. Jei žmogus turi daugiau pinigų, tai didesnė tikimybė, kad praras daugiau lėšų. Investiciniai sukčiavimai sudaro 30 proc. visų sukčiavimų. Per šiuos metus gyventojai prarado apie 2 mln. eurų. Buvo užfiksuota tūkstantis atvejų. Investicinis sukčiavimas išsiskiria tuo, kad sumos būna ganėtinai didelės. Pastebėjome, kad sukčiai ganėtinai gudrūs. Jie kartais net siūlo investavimo pamokas, kad sudarytų įspūdį, kad viskas yra tvarkoje. Dažnai sukčiai skatina nesidalinti ta informacija su kitais.