Tilptų 18 proc. gyventojų

Nuo karo Ukrainoje pradžios, pasaulį sukrėtusios 2022-ųjų vasario 24-ąją, Lietuvos miestuose imta ieškoti statinių, kuriuose būtų galima įrengti slėptuves.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Civilinės saugos ir mobilizacijos poskyrio vedėjo Žyginto Viršilo, šiuo metu uostamiestyje yra 79 priedangos.

Tačiau kuriose galėtų slėptis 18 proc. gyventojų – apie 28 237 klaipėdiečiai.

„Šis skaičius yra kintantis, kadangi Klaipėdos savivaldybė nuolat ieško naujų vietų priedangoms mieste įrengti. Išvykstant į priedangą svarbu nepamiršti su savimi pasiimti išvykimo krepšio su būtiniausiais daiktais ir maisto atsargomis“, – teigė specialistas.

Pažymima, kad priedangos skirtos trumpalaikei gyventojų apsaugai (iki kelių valandų), todėl jose nenumatytas nei maitinimas, nei kitos paslaugos.

Manoma, kad jos apsaugotų nuo netiesioginio apšaudymo, atakų iš orlaivių, raketų, artilerijos ugnies sukeltų sprogimo smūgio bangų, skeveldrų, nuolaužų ar atsitiktinių kulkų.

Dar yra kolektyvinės saugos statiniai, tokių uostamiestyje šiuo metu yra 32, jie skirti slėptis kelioms dienoms.

Juose jau būtų suteiktos būtinos paslaugos: aprūpinama maistu, geriamuoju vandeniu, vaistais, higienos reikmenimis, švariais drabužiais.

Vidaus reikalų ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vedėjas Mindaugas Bajarūnas priminė, kad žmonės ir patys gali įsirengti priedangas.

„Civilinės saugos specialistai yra parengę rekomendacijas, kaip gyventojai savo namų rūsyje galėtų įsirengti asmeninę priedangą. Svarbu, kad Lietuvos gyventojai ir patys pasirengtų ekstremaliosioms situacijoms ir krizėms – sukauptų maisto ir kitų būtinų atsargų bent trims paroms“, – nurodė M. Bajarūnas.

Pažymėti: šiuo metu Klaipėdoje yra 79 priedangos ir 32 kolektyvinės saugos statiniai. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pranešimai – į telefonus

„Civilinės saugos specialistai, vykdydami švietimą civilinės saugos klausimais, savivaldybės gyventojams, ūkio subjektams, ugdymo įstaigoms ir vietos bendruomenėms organizuoja seminarus ir skaito paskaitas apie pasiruošimą ekstremaliosioms situacijoms, evakuaciją, išvykimo krepšio susiruošimą, kolektyvinės apsaugos statinius ir priedangas, patekimą į juos, jų parengimą ir žymėjimą“, – teigė Ž. Viršilas.

Anot jo, jeigu būtų pradėta vykdyti gyventojų evakuacija, visą informaciją planuojama teikti per radiją ir televiziją.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informaciją gyventojams perduos vadinamojo korinio transliavimo technologija, siunčiant trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus.

Ekstremaliųjų situacijų valdymo plane, kuris šiuo metu atnaujinamas, yra numatyti tiek gyventojų surinkimo punktai, tiek evakavimosi maršrutai.

Planai nėra vieši

„Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai pagal kompetenciją ir poreikį vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami). Krašto apsaugos ministerija drauge su Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentu, siekdami sustiprinti Lietuvos gyventojų žinias ir kurti išorės grėsmėms atsparią visuomenę, spalio 9 d. pristatė informacinę-edukacinę platformą „Mobilizacijos mokykla“, – pasakojo Ž. Viršilas.

„Mobilizacijos mokykla“ – tai kompleksiniai vienos valandos trukmės mokymai, kuriuose galima įgyti žinių apie priimančiosios šalies paramą, mobilizaciją ir pilietinį pasipriešinimą.

„Šios trys temos pateikiamos todėl, kad piliečiams reikia žinoti ne tik bazines žinias apie tai, kaip išgyventi karo atveju, bet ir kaip funkcionuoja valstybė, ištikus dienai X, kokį veiksmą prisiimti gali kiekvienas pilietis. Mokymai yra įgarsinti, vizualizuoti, užduotys pateikiamos lengva žaidybine-kūrybine forma. Pabaigus kursus ir pasitikrinus žinias, sugeneruojamas elektroninis sertifikatas“, – teigė Ž. Viršilas.

Už pasiruošimą yra atsakinga ne viena institucija.

Atsakomybė – savivaldybėms

Pasak M. Bajarūno, už pasiruošimą karui atsakingos šalies savivaldybės, kadangi jos yra arčiausiai gyventojų.

„Už pasiruošimą yra atsakinga ne viena institucija. Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nustatytą visuotinio privalomumo principą pasirengimo krizėms ir ekstremaliosioms situacijoms, jų valdymo priemonės yra privalomos visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams, veiklos vykdytojams ir gyventojams. Savivaldybių institucijoms ir įstaigoms tenka ypač svarbus vaidmuo, nes jos yra arčiausiai gyventojų. Pagal įstatymą meras Vyriausybės nustatyta tvarka nustato priedangų poreikį, organizuoja jų parinkimą, pažymėjimą ir parengimą. Savivaldybės administracijos direktorius organizuoja savivaldybės gyventojų švietimą civilinės saugos klausimais“, – teigė M. Bajarūnas.

Jis priminė, kad kiekviena savivaldybė yra pasitvirtinusi savo ekstremaliųjų situacijų valdymo planą.

Kur būtų saugu?

Kadangi Klaipėdoje nėra daug gatvių, kuriomis būtų galima išvykti iš miesto, o spūstys paniško judėjimo atveju apskritai būtų neišvengiamos, gyventojai svarsto, kur vis dėlto evakuojantis reikėtų važiuoti? Ar Klaipėdoje ir už jos ribų yra saugių teritorijų?

„Savivaldybės gyventojų evakavimą planuoja savivaldybė. Ji atsakinga už gyventojų evakavimo punktų ir evakavimo maršrutų numatymą, gyventojų laikiną apgyvendinimą kolektyvinės apsaugos statiniuose. Pagal Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymą savivaldybės meras sudaro su kitų savivaldybių institucijomis ir įstaigomis tarpusavio pagalbos planus dėl materialinių išteklių pateikimo ir gyventojų evakavimo“, – informavo M. Bajarūnas.

Mąstant realiai, galima prognozuoti, kad prasidėjus karo veiksmams ir į priedangas bei į kolektyvinės saugos statinius subėgus gyventojams, veikiausiai juose būtų sausakimša, o baimės apimti žmonės pastatuose užsibūtų ilgiau negu kelias dienas, juk visiems vienu metu iš miesto išvykti nepavyktų.

Klausimas ir tai, ar visą tą laiką tikrai padėtų išgyventi tik vienas kelioninis krepšys, kuriame, kaip nurodyta, turi būti įvairiausių daiktų.

Krepšyje – atidarytuvas ir artimųjų nuotraukos

Pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė lt72.lt nurodo, kad krepšyje turi būti:

žibintuvėlis su papildomais elementais;

svarbūs dokumentai – gimimo ir (ar) santuokos liudijimai, pasai, vairuotojo pažymėjimas, draudimo dokumentai, turto nuosavybės dokumentai, artimųjų nuotraukos (jų prireiks ieškant artimųjų).

Taip pat radijo imtuvas su papildomais elementais;

akiniai ar kiti regai bei klausai reikalingi daiktai;

maisto davinys trims paroms ir vandens atsargos, supilstytos į mažas talpyklas;

papildomo maisto, esant specialiesiems poreikiams;

mechaninis konservų atidarytuvas;

pirmosios pagalbos rinkinys, vartojami vaistai ir vandenilio peroksido tirpalas;

maistas kūdikiams, sauskelnės, drėgnos servetėlės;

žaislų ir (ar) knygų vaikams;

drabužiai persirengti (patogūs batai, neperšlampama ir nuo vėjo apsauganti striukė, megztiniai, šiltos kelnės);

tualetiniai reikmenys – rankšluostis, muilas, dantų šepetėlis, tualetinis popierius ir kt.;

šilta antklodė ir (ar) kompaktiškas miegmaišis;

kaukė nuo dulkių;

degtukai, sudėti į vandeniui atsparią dėžutę;

pieštukas ir popierius;

grynieji pinigai ir juvelyriniai dirbiniai (išskirstykite ir saugiai paslėpkite tarp kitų daiktų);

cigarečių (kritiniu atveju jos naudojamos kaip mainų objektas);

šeimos nariams būtini medikamentai.