Jo atliekamų kūrinių bagaže sugulė ne tik klasikos, bet ir populiariosios muzikos kūriniai. Profesionalumu ir ypatinga charizma garsėjantis dainininkas kaskart nustebina savo klausytojus žinomus kūrinius atlikdamas naujai, neįprastai. Kiekvienas koncertas jam – ypatingas įvykis, kuriam ruošiasi nuoširdžiai, netausodamas savęs tam, kad džiugintų savo ištikimiausius gerbėjus.

Kalbamės su atlikėju apie jo muzikinio kelio pradžią, ieškojimus ir atradimus.

– Ką Tau reiškia muzika? Kodėl nusprendei būti dainininku?

– Muzika yra mano gyvenimo palydovė, užimanti didelę dalį asmeninio laiko. Kuo brandesnis tampu, tuo labiau noriu į ją gilintis, viską labiau įprasminti. Kalbu ne tik apie dainavimą, kurį nuolat lavinu dalyvaudamas įvairiuose kursuose pas žymius pasaulio meistrus, bet būtent muziką plačiąja prasme. Labai mėgstu joje būti – dažnai groju gitara bei fortepijonu, mėgstu dainuoti sau akomponuodamas, man tai yra tarsi meditacija, buvimas su savimi.

Pamenu save ketverių ar penkerių metų. Jau tada mano gyvenime labai svarbus buvo muzikavimas, tarsi tokie „namų koncertai“ (juokiasi). Tuo metu dar gyvenau Ukrainoje, mama ir močiutė per grotuvą leisdavo įvairias dainas, o aš šokdavau pagal jas, paėmęs lazdą į rankas imituodavau grojimą gitara ir dainuodavau. Visi šeimos nariai džiaugėsi, kad esu muzikalus, labai mane palaikydavo, sulaukdavau daug gausių aplodismentų ir ovacijų. Ko gero, galiu sakyti, kad dainininko profesija buvo užprogramuota nuo gimimo. 

Vėliau pirmoji muzikos mokytoja pastebėjo, kad aš muzikalus, turiu klausą, balsą, jaučiu ritmą. Padėjo lavinti mano muzikinius įgūdžius ir, sakyčiau, kad ne aš muziką pasirinkau, o muzika mane. Iki pat šių dienų ji mane lydi. Džiaugiuosi, kad įgyvendinau savo vaikystės svajonę.

O svarbiausia gyvenime yra meilė. Jei jauti tikrą nuoširdžią meilę sau, priimi save tokį, koks esi, tada meilė skleidžiasi ir aplinkiniams.

– Esi save išbandęs daugelyje projektų, skirtinguose vaidmenyse, dainavai įvairius stilius. Koks yra Tavo dabartinis santykis su opera ir taip vadinamaisiais rimtaisiais žanrais? Kas Tau pačiam labiausiai prie širdies?

– Esu baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA), operinį dainavimą. Mane klausytojai dažnai gali išvysti ir išgirsti operose, tai yra pagrindas. Bet mėgstu įvairius žanrus ir myliu savo koncertinę veiklą, kurioje atlieku skirtingą muziką – pop klasiką, svingą, lengvą roką ir kt. Neapsiriboju vien klasikiniu repertuaru, ko gero, bene didžiausią įtaką įvairovei padarė dainavimas grupėje. Būtent tada pajutau, ką reiškia betarpiškas bendravimas su publika, atgalinis ryšys ir tikros ovacijos. Džiaugiuosi, kad viso šito sulaukiu kaskart koncertuodamas ir dovanodamas savo gerbėjams tai, ką galiu geriausiai.

Net atliekant daug populiariosios muzikos, mano santykis su opera liko toks pats glaudus kaip ir buvo anksčiau. Džiaugiuosi, kad vis dar esu kviečiamas dainuoti pagrindinius vaidmenis. Gruodžio ir sausio mėnesiais dainuosiu spektakliuose Kauno muzikiniame teatre, klausytojai mane išgirs operose „Nabukas“ ir „Makbetas“, o balandžio mėnesį Nacionaliniame operos ir baleto teatre laukia premjera operoje „Kandidas“.

Džiaugiuosi, kad galiu leisti sau į viską žiūrėti laisviau ir plačiau, neapsiribodamas siaurais rėmais. Nuoširdžiai myliu tai, ką darau, ir tikiu, kad tokiu būdu galiu atnešti žmonėms daug gėrio ir džiaugsmo. To labiausiai ir reikia scenos žmogui.

E. Jurelly nuotr.

– Dažnai net patys talentingiausi ir sėkmingiausi muzikantai nesiryžta tapti visiškai laisvais menininkais. Kas Tave paskatino eiti šiuo keliu ir žengti šį gana sudėtingą žingsnį?

– Labai geras klausimas, į kurį ne taip paprasta atsakyti. Ko gero. Labiausiai mane paskatino tiesiog permainos gyvenime. Vis dažniau sau užduodavau klausimą, ko labiau noriu – būti laisvai samdomu ar dirbti etatinį darbą, ir man pasidarė aišku. Būti laisvam ir nepriklausomam labiausiai tiko man pagal charakterį, gyvenimo būdą, psichologiją. Ir tada pradėjau kelti sau asmeninius tikslus, kurie ir yra pagrindinis mano varikliukas. Tik tapęs laisvu pajutau, kiek daug galiu padaryti ir kokių turiu neatskleistų savo pusių. Žinoma, šalia manęs yra šeima, kuri mane nuoširdžiai palaiko ir skatina judėti pirmyn. Esu jiems be galo dėkingas.

– Labai smagu kai žmonės atranda tinkamiausius sprendimus ir gali save atskleisti gražiausiomis spalvomis. Noriu paklausti apie Tavo koncertinį turą. Aplinkui vyksta tiek daug renginių, savo gerbėjams spalio mėnesį pristatei naujausią programą. Ką žmonės gali išgirsti koncertuose „Sielą virpinančios dainos“?

– Pirmiausiai noriu paminėti, kad tai yra mano pirmasis solinis turas, kurį ilgai ruošiau ir kurio laukiau. Esu parengęs ne vieną koncertinę programą, tad ši yra tarsi rinktinė, kurią sudaro keturių programų gražiausi ir man brangiausi kūriniai, atrinkti kruopščiai, su pačiu didžiausiu atsidavimu. Džiaugiuosi, kad žmonės šią programą priima su džiaugsmu, stengiuosi perteikti jiems pačias geriausias emocijas ir atiduodu visą save. Bet man kaip atlikėjui yra svarbiausios jų nuoširdžios ovacijos, palaikymas, šypsenos. Sunku žodžiais nusakyti tą jausmą, kuris lydi viso koncerto metu ir po jo, netgi važiuojant namo ir dar kelias dienas po koncerto. Tokios euforijos noriu palinkėti kiekvienam. Jau įvyko keletas turo koncertų, aplankiau miestus, kuriuose dar nebuvau koncertavęs, bet tikrai ateityje sugrįšiu dar ne kartą. Taip pat dar laukia vienuolika koncertų, kurių su nekantrumu laukiu (šypsosi).

– Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra labai populiarūs taip vadinami tribute‘ai. Koncertai, skirti žinomų atlikėjų veiklai paminėti, atkurti. Tavo viena naujausių programų, kurią bus galima išgirsti Vilniaus rotušėje gruodžio 29 d., yra skirta Frankui Sinatrai. Kodėl pasirinkai būtent šią asmenybę?

– F. Sinatros repertuarą dainuoju jau daug metų, dar nuo tada, kai pradėjau studijuoti LMTA. Vėliau gana daug klausiau trijų tenorų: P. Domingo, L. Pavarotti ir L. Carrero, kurie nuolat dainavo F. Sinatros dainas. Šis repertuaras yra labai tinkamas atlikti operos dainininkams, tad panorau parengti tokią programą. Daug gilinausi į jo dainavimo manierą, stilistiką, žodžių tarimą ir, prisipažinsiu, susidūriau su daug iššūkių, kuriuos po truputį įveikiau.

Šią programą pirmą kartą atlikau prieš metus rotušėje ir sulaukiau ypatingo palaikymo, buvo pilna salė klausytojų. Šiais metais šią programą atliksiu toje pačioje vietoje, tikiu, kad tai gali tapti gražia tradicija. Pažadu, kad laukia ypatingas vakaras. Skambės ne tik Sinatros, bet ir Presley, Martino dainos. Bus daug gražios spalvingos muzikos, kurią atliksime su charizmatiškuoju, publikos numylėtiniu maestro Vytautu Lukočiumi. Visi pasvinguosime kartu.

– Ko palinkėtum savo gerbėjams? Kas Tavo manymu yra svarbiausia gyvenime?

– Noriu palinkėti, kad visi būtų sveiki ir laimingi, gyventų dabartimi, ieškotų laimės ir pozityvumo mažuose paprastuose dalykuose. Taip pat, kad turėtų daug tikslų ir jų siektų.

O svarbiausia gyvenime yra meilė. Jei jauti tikrą nuoširdžią meilę sau, priimi save tokį, koks esi, tada meilė skleidžiasi ir aplinkiniams. Taigi mylėkime vienas kitą, gerbkime ir branginkime tai, kas yra svarbiausia. Santykį su šeima ir vienas kitu.