„Man sukurta specialioji tyrimo komisija, knyga parašyta, šios knygos pagrindu kuriama laikinoji komisija, kurios vadovas net neturi įgaliojimu dirbti su įslaptinta informacija. Tai nuo pat pradžių ši laikinoji komisija kaip ir nelegali“, – interviu LNK žinioms trečiadienį teigė šalies vadovas.

Laikinąją tyrimo komisiją aiškintis VSD pranešėjo istorijai Seimas sudarė spalį, ji išvadas turi pateikti iki kovo 10-osios.

Komisijai vadovauja Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ atstovas V. Bakas, praėjusią kadenciją ėjęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pareigas. Ją sudaro daugiausiai valdantieji konservatoriai, Liberalų sąjūdžio ir Laisvės frakcijos atstovai. Opozicija, išskyrus demokratus, savo narių į komisiją nedelegavo.

V. Bakas: pakanka ir žemesnio lygmens leidimo

Savo ruožtu V. Bakas BNS trečiadienį tvirtino, kad jis turi teisę dirbti su riboto naudojimo informacija, o to pakanka komisijai aiškinantis galimus pažeidimus.

„Prezidentas gali būti ramus, mano teisė dirbti su įslaptinta informacija, kuri yra kiekvienam Seimo nariui „riboto naudojimo“, yra pakankama tam, kad galima būtų atlikti šį tyrimą. Aukštesnio lygmens man jos nereikia, nes pagal Baudžiamojo proceso kodeksą, pagal Lietuvos įstatymus, pažeidimų tyrimai negali būti įslaptinami. Prezidentas turėtų tą suprasti“, – teigė parlamentaras.

„Kada valstybė pradeda įslaptinti pažeidimus, kad ir kokie tie būtų pareigūnai, tokios valstybės demokratijai kyla didelis pavojus“, – sakė jis.

V. Bakas teigia, jog terminuotai išduodamą leidimą dirbti su aukštesnio slaptumo lygmens medžiaga, turinčia grifą „slaptai“, turėjo praėjusioje kadencijoje, eidamas NSGK vadovo pareigas, o jo neatsinaujino dėl to, jog nebuvo būtinybės. Parlamentaras vis dėlto patvirtino prieš kurį laiką vėl kreipęsis dėl tokio leidimo atnaujinimo ir sakė neabejojantis, jog jį gaus.

„Dabar aš gavau iš Seimo raštinės darbuotojų laišką apie tai, kad aš turėčiau prašyti atnaujinti leidimą, kadangi komisijai yra pateikta informacija su žymom aukštesnio riboto naudojimo. Tai aš ir pateikiau praeitą savaitę. (...). Aš neabejoju, kad leidimas bus išduotas, bet nemanau, kad komisija turėtų remtis įslaptinta informacija, nes pažeidimai negali būti įslaptinami, slepiami nuo visuomenės: kišimasis į rinkimus, finansavimas, duomenų teikimas negali būti įslaptinamas, tai yra neteisėta. Todėl prasmės, būtinumo gauti įslaptintą informaciją nematau“, – kalbėjo Seimo narys.

Anot jo, paaiškėjus, jog dalis komisijai būtinos informacijos yra įslaptinta nepagrįstai, „slepiant nusikaltimą ar teisės pažeidimą“, bus prašoma ją išslaptinti.

Trečiadienį į komisiją kviesti Generalinės prokuratūros atstovai paragino rengti uždarus posėdžius, o V. Baką – nusišalinti nuo tyrimo, kadangi šis buvo pirmasis susipažinęs su pranešėjo istorija ir su medžiaga nesupažindino komiteto, be to, jis ir pats gali būti apklausiamas komisijoje. V. Bakas sakė su abiem reikalavimais nesutinkantis.

Žada aiškintis neatsakytus klausimus

Laikinosios komisijos tyrimo šalininkai argumentuoja, kad pranešėjo istorija paliko neatsakytų klausimų, o oponentai teigia, kad jis būtų nukreiptas prieš šalies vadovą G. Nausėdą, siekiant sumenkinti jo populiarumą artėjant prezidento rinkimams 2024 metų pavasarį.

Iniciatyva kurti komisiją kilo po to, kai šių metų pavasarį prokuratūra konstatavo, jog prieš ketverius metus pateiktas žvalgybos pareigūno pranešimas tuomečiam Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui apie VSD vadovybės veiksmus išnagrinėtas netinkamai.

Pranešėjo perduota medžiaga Seime buvo pradėta nagrinėti dar praėjusią kadenciją. 2019 metais VSD pareigūnas kreipėsi į tuometinį Seimo NSGK pirmininką V. Baką, apskųsdamas savo vadovus dėl galimai neteisėtos veiklos.

Ši istorija aprašyta tyrimų žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygoje „Pranešėjas ir prezidentas“.

Buvęs pareigūnas žurnalistams tvirtino, kad 2018 metų liepą iš departamento direktoriaus pavaduotojo Remigijaus Bridikio gavo kelis lapus su daug pavardžių ir žodinį pavedimą „patikrinti vieno kandidato rinkiminę komandą ir galimų rėmėjų sąrašą“. Jame, kaip paaiškėjo, buvo nurodyti tuomet dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos rėmėjai ir bendražygiai.

Situaciją tada nagrinėjęs Seimo NSGK konstatavo, jog VSD veikė teisėtai tikrindamas kandidatų į prezidentus aplinką, tačiau paragino tokiose situacijose atsisakyti žodinių pavedimų.

VSD atstovai tvirtino tikrinę visų kandidatų į prezidentus komandas, pats pranešėjas tikino, jog tikrinta tik G. Nausėdos aplinka, o R. Bridikis jam patvirtino, kas sąrašai gauti iš paties G. Nausėdos. Prezidentas kategoriškai neigia prašęs VSD tikrinti jo komandą.