– Žmonės tikėjosi mažesnių sąskaitų, nes šiluma juk pigo, tačiau tai neatsispindi sąskaitose. Kodėl taip yra?

– Trečiadienį vilniečius pasiekė elektroninės sąskaitos, kurias gauna didžioji mūsų klientų dalis. Kitos savaitės pradžioje gyventojai gaus ir popierines sąskaitas. Pirmas įspūdis buvo, kad lyginant su praeitais metais, sąskaitos yra šiek tiek didesnės. Tą lemia keli veiksniai. Lyginant su praeitų metų spaliu, tai šių metų spalį šilumos kaina buvo 10 proc. mažesnė, tačiau kelios spalio savaitės buvo keturiais laipsniais vėsesnės bei labiau vėjuotos. Tie techniniai veiksniai pareikalauja iš pastatų daugiau energijos. Lyginant su pernai metais, pateikėme 26 proc. daugiau šilumos energijos miestui, tai ir lėmė galutinę šilumos sąskaitą. Verta priminti, kad sąskaitos mokėtiną sumą sudaro du veiksniai: šilumos kaina, kuri buvo 10 proc. pigesnė nei pernai, ir suvartotos energijos kiekis.

– Kainos visiems vienodos, tačiau visi sunaudojame skirtingai. Tačiau net sunaudojus tiek pat, sąskaitos gali skirtis. Nuo ko tai priklauso?

– Naujos statybos pastatuose, kur galima pasireguliuoti šilumą, vienas mėgsta šilčiau gyventi, kitas mėgsta vėsiau. Tačiau kita miesto dalis – senos statybos namai –, kurie negali reguliuotis savo poreikio ir per sienų konstrukciją išspinduliuoja nemažai šilumos. Tai ir lemia didesnį šilumos poreikį.

– Kadangi pernai šildymo sezonas buvo labai brangus, tai Vilniuje buvo kūrenamas mazutas. O kaip šiemet?

– Pernai mazuto naudojimas buvo mūsų antrinis planas. Taip buvo dėl dviejų priežasčių: dėl išaugusių dujų kainų bei tiekimo grandinių neužtikrintumo. Visi buvo neužtikrinti, ar užteks tų dujų. Todėl mes ėmėmės antrinio plano, kuris mums leido vilniečiams sutaupyti 30 mln. eurų. Šiemet nebenaudojame šio plano. Dujos atpigo, pradėjo veikti kogeneracinė jėgainė.

Skatinčiau visus vartotojus aktyviau rūpintis savo namo būkle.

– Kada kogeneracinė jėgainė veiks pilnu pajėgumu? Kokia situacija dabar? Kaip tai lems kainas?

– Gera žinia, kad ir ne pilnu pajėgumu jėgainei pradėjus veikti, kuro sandara Vilniaus mieste jau pasikeitė. Iki šiol žiemos metu Vilnius naudodavo apie 60 proc. dujų ir 40 proc. biokuro. Šiai dienai tie rodikliai jau apsikeitė vietomis – turime 60 proc. biokuro ir 40 proc. dujų. Tai labai gera įtaka. Kai ateityje jėgainė veiks pilnu pajėgumu, turėsime apie 90 proc. dujų, ką panašiai turi ir Kaunas. Tai jau šiandien lemia geresnę kainą Kaunui.

– Taigi, kokios sąskaitos pasiekė vilniečius?

– Jei imtume vidutinį 50 kv. m. butą, tai naujos statybos būstai gavo apie 20 eurų sąskaitą, renovuotos statybos – iki 30 eurų, o senos statybos namai – iki 47 eurų. Jei paimsime Fabijoniškes, Pašilaičius, Šeškinę, ten kaina yra apie 40 eurų už vidutinio dydžio būstą.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kokių šildymo sąskaitų tikėtis kituose miestuose, papasakojo Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.

– Kokių sąskaitų laukti žmonėms?

– Kadangi spalis dažniausiai būna nepilnas šildymo mėnuo, tai sąskaitos būna nedidelės. Už standartinį butą geruose pastatuose sąskaita turėtų būti apie 15 eurų, o labai prastuose – iki 50 eurų.

– Skirtumas didžiulis.

– Taip, tai didžiulė problema. Skirtumas tarp skirtingų pastatų yra ne vien dėl jų būklės, bet ir todėl, kad šildymo sezonas prasidėjo ne vienu metu. Vienur šildyta mažiau, kitur daugiau. Tačiau pati šilumos vieneto kaina yra gerokai mažesnė nei prieš metus. Šių metų spalio vidutinė kaina yra net 40 proc. mažesnė nei pernai.

– Gal išskirtumėte, kuriame mieste šildymas yra pigiausias, o kuriame brangiausias?

– Mažiausios šilumos kainos yra didžiuosiuose miestuose, išskyrus Vilnių, bei vidutinio dydžio miestuose. O didžiausia kaina, net ir deginant biokurą, bus mažose savivaldybėse.

– Kokie tai miestai?

– Tradiciškai, Biržai, žiedinės savivaldybės, Vilniaus bei Kauno rajonai. Kai kurios savivaldybės jau taiko subsidijas, tai ten gali būti kitokie rezultatai.

– Žmonių apklausos rodo, kad apie 49 proc. gyventojų nerimauja prieš šildymo sezoną. Kokios kainų prognozės šiems metams?

– Kainos nebus tokios didelės kaip pernai, bet ir nebus tokios mažos kaip užpernai. Skatinčiau visus vartotojus aktyviau rūpintis savo namo būkle.