Klaipėdos skulptūrų parkas centrinėje miesto dalyje senųjų uostamiesčio kapinių vietoje įkurtas prieš 46 metus.

Čia, įvairių šaltinių teigimu, galėjo būti palaidota apie 40 tūkst. senosios Klaipėdos gyventojų, tarp jų ir įžymių Mažosios Lietuvos veikėjų.

Vėlinių išvakarėse žvakės degė kone visame parke – šalia obelisko „Žuvusiems už laisvę“ bei neseniai perlaidotų Jono ir Reginos Budrių amžinojo poilsio vietoje.

Pagerbti ir laivo „Linkuva“ įgulos nariai, kurių kapas – Ramusis vandenynas, laivą su visa komandą prieš daugiau nei 20 metų pasiglemžė stichija.

Skulptūrų parke pastatytas memorialas – vienintelė vieta, kur gali ateiti ir pagerbti savo žuvusius artimuosius jų giminaičiai, bičiuliai ir kolegos.

Astos Dykovienės nuotr. 

Žvakės prieš Vėlines liepsnojo ir ant garsiausių miesto labdarių – Wilhelmo Hermanno Gerlacho ir Juliuso Ludwigo Wienerio – kapų.

Degančių žvakių buvo ir šalia išlikusių antkapinių fragmentų su senųjų klaipėdiečių pavardėmis, ir tiesiog prie medžių, kur artimieji veikiausiai dar prisiminė buvus savo giminaičių kapus, nors jų šiandien nematyti nė ženklo.

Didžiosios daugumos kapų neliko po 1975 m., kai sovietų valdžios sprendimu buvo nutarta kapines panaikinti, o jų vietoje įkurti parką.

Pokario metais miestą užėmus sovietams, buvo naikinama viskas, kas vokiška, kapinės – ne išimtis.

Astos Dykovienės nuotr. 

Senieji antkapiniai paminklai su vokiškais užrašais būdavo nuverčiami, kapai niokojami, tvorelės ir plokštės naudojamos naujose statybose.

Ilgainiui Klaipėdos kapinės virto Skulptūrų parku, kuriame eksponuojama 116 įvairios tematikos skulptūrų – 67 skulptorių darbai.

Po pastaruosius kelerius metus trukusios parko renovacijos Skulptūrų parke radosi ryškūs atminties ženklai – XIX–XX a. pirmos pusės Klaipėdos miesto istoriją menantys antkapiniai paminklai, prie kurių prieš Mirusiųjų dieną šiemet, kaip niekad anksčiau, gausiai sužibo žvakės.