Anot ministro, esminis pasiekimas – tai, kad šprotų žvejybos kvota mažės ne taip drastiškai, kaip siūlė Europos Komisija (EK).

„Patvirtintas kompromisinis variantas, mums svarbiausia, kad vietoj Komisijos siūlytų sumažinti šprotų kvotos 24 proc., gavome sumažinimą 10,2 proc., kas iš esmės yra tikrai neblogas kompromisas“, – BNS iš Liuksemburgo antradienį sakė K. Navickas.

„Iš esmės tenkina (kompromisas – BNS), nes kitaip nebūtume pasitvirtinę“, – sakė ministras.

EK pirmą kartą nuo įstojimo į ES šiemet siūlė drausti tikslinę verslinę centrinės jūros dalies strimelių žvejybą, tačiau antradienį pasiektas kompromisas, kad ši žvejyba bus išlaikoma, bet kvota mažinama 43 procentais.

Rytinių menkių priegaudos kvota išlaikoma, kaip ir pernai – 33 tonos. Pasak Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento vadovės Ievos Žundienės, Lietuva ir šios priegaudos kvotos neišnaudoja, paprastai ji siekia iki 5 tonų.

„Priegauda yra pakankamai maža, naudojami pakankamai selektyvūs įrankiai ir dėl tos priežasties mes jų mažai sugauname. Tokia yra bendra tendencija Baltijos valstybių. Gal ir nelabai randa tos menkės, nes jų prasta būklė“, – BNS antradienį sakė I. Žundienė.

Tikslinė menkių žvejyba Baltijos jūroje yra draudžiama nuo 2019 metų.

I. Žundienė teigė derybas dėl kitų metų kvotų vertinanti teigiamai, tačiau ji pripažino, kad ir ateityje nebus lengva, nes žuvų būklė Baltijos jūroje blogėja.

„Dedame pastangas išlaikyti gyvybingą komercinę žvejybą. Aišku, yra sumažinimai, bet pokytis po derybų yra į teigiamą pusę, nes tai, kas buvo siūloma, neraminančiai nuteikė ir sektorių, ir pačią ateitį. Kitąmet taip pat nemanau, kad bus lengva, nes būklė Baltijos jūroje yra blogėjanti“, – sakė I. Žundienė.

Rugsėjo pabaigoje dėl kvotų mažinimo Palangoje piketavo kelios dešimtys žvejų. Tuo metu eurokomisaras Virginijus Sinkevičius teigė, kad žvejybos kvotas būtina mažinti prastėjant jūros ekologinei būklei.