„SGD terminalas („Klaipėdos nafta“ – BNS) jau perka, įsigijimą turi, kuris sustiprins mūsų gebėjimus kontroliuoti grėsmes po vandeniu“, –  po NDGK posėdžio, kuriame aptarta situacija dėl kritinės infrastruktūros apsaugos, BNS penktadienį teigė komiteto vadovas.

„Metų gale turėsime povandeninį pajėgumą, kuris leis mus stebėti įvairius nepilotuojamus objektus po vandeniu ir tas rizikas valdyti“, – pridūrė L. Kaščiūnas.

Jis pabrėžė, kad apsaugos sistemos perkamos ne tik SGD terminalo, bet ir kitų energetikos sektoriaus įmonių apsaugai.

Pasak jo, visi komitete aptarti saugos sistemų įsigijimai buvo suplanuoti ir vykdomi dar prieš incidentą Suomiją ir Estiją jungiančiame dujotiekyje „Balticconnector“.   

„Darbas vyko iki tol. Įvairūs incidentai Baltijos jūroje, natūralu, dar labiau stiprina poreikį būti dar atsparesniems ir turėti dar daugiau priemonių“, – BNS sakė L. Kaščiūnas. 

Jo teigimu, keliamas klausimas ne tik dėl atskirų įmonių ar objektų didesnės apsaugos, bet ir viso Klaipėdos uosto.

„Tiek dėl antžeminių įvažiavimų, įplaukimo į uostą, tiek dėl povandeninio. Dabar dėliojama strategija, kaip sugeneruosime pajėgumus, kurie užtikrintų apsaugą ir šioje srityje. Reikia apie uostą galvoti kompleksiškai, nes yra ne tik SGD, bet ir kitų svarbių saugomų objektų“, – kalbėjo jis. 

Pasak komiteto vadovo, svarbiausių šalies objektų apsauga rūpinamasi iš esmės pakankamai, situacija yra kontroliuojama.

„Buvome supažindinti su planais ir esama situacija. Į posėdį ėjau šiek tiek galvodamas, kad turime prastesnę situaciją, bet pasirodo, kad viskas visai neblogai“, – teigė komiteto vadovas.

Strategiškai svarbūs yra energetikos, transporto, informacinių technologijų ir telekomunikacijų, kitų aukštųjų technologijų, finansų, karinės įrangos sektoriai.

Kritinės infrastruktūros saugumu susirūpinta, kai anksčiau šį mėnesį paaiškėjo, jog dujotiekyje „Balticconnector“ įvykusį nuotėkį greičiausiai sukėlė išorinė veikla, o tai sukėlė įtarimų dėl Rusijos dalyvavimo.