„Galima sakyti, kad tai patys sudėtingiausi piešiniai. Piešimas man labai svarbus tuo, kad leidžiu linijai būti laisvai lape, taigi viskas iš esmės yra gana struktūriška – jokių spalvų ir konkrečių formų, tik linijos padėtis ant drobės“, – aiškino menininkė Sougwen Chung.

Merginos mama – kompiuterių programuotoja, o tėvas muzikantas ir dainininkas. Tad pati menininkė tikina paveldėjusi šiuos abu, atrodytų, sunkiai suderinamus sugebėjimus.

„Galvojau apie būdus, kaip išreikšti save, išmokti piešti kitaip, dirbant su dirbtiniu intelektu ir robotika“, – teigė S. Chung.

Menininkė pradėjo programuoti būdama devynerių. Ji išmokė programinę įrangą, kaip interpretuoti meno kūrinius, kad robotas semtųsi įkvėpimo iš jos pačios paveikslų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Man patinka galvoti, kad robotas žino mano rankos padėtį, mano rašiklio padėtį. Kad ir koks būtų ISTS signalas, jis neatsiejamai susijęs su manimi ir mano piešimo stiliumi“, – kalbėjo menininkė.

Tiesa, mintis mene pasitelkti technologijas merginai šmėstelėjo vos prieš septynerius metus, kai vienas geriausių pasaulyje profesionalių Go žaidėjų – Pietų Korėjos atstovas – susidūrė su kompiuterine programa „AlphaGo“. Tąkart iš penkių partijų „AlphaGo“ laimėjo keturias. Nuo to laiko menininkė visą dėmesį skyrė ne kūrybai, o programavimui.

„Manau, kad dažnai tai atrodo apgaulingai paprasta, bet tuo pat metu aš dirbu su dažais, dirbu su judesiu, dirbu su robotu“, – sakė S. Chung.

Kinų-kanadiečių kilmės menininkės darbai eksponuoti Niujorko bei Ženevos šiuolaikinio meno muziejuose.