Esą siekdami politinių dividendų, valdantieji naudojasi valstybės valdoma įmone „Orlen“ ir tiesiog dovanoja lenkams pigesnį kurą. Kiek ilgai tokia dovana tęsis ir ar neteks už šią dovaną lenkams susimokėti lietuviams, nes „Orlen“ yra pagrindinis tiekėjas Lietuvoje, LNK žurnalistas kalbėjosi su ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

„Kol kas yra vienintelis paaiškinimas, kad vis tik valstybinė naftos perdirbimo įmonė dirbtinai sumažino degalų savikainą ir tokiu būdu pateikė degalinėms, kur užvirė konkurencija ir jos galėjo sumažinti savo kainą. Tai yra dirbtinis sprendimas, kai aplinkoje, kur naftos kaina didėja, o zloto kaina netgi krito, kas turėtų branginti degalus, bet to neįvyko“, – teigė ekonomistas.

– Mes ir matome, skirtumas yra kartais net nuo 30 iki 50 centų už vieną litrą, tarkim, lyginant Lietuvos ir Lenkijos kainas. O dar, kaip jūs sakote, ir pingantis zlotas. Ar tai nereiškia, kad į Lenkija mes matysime būriais traukiančius lietuvius ieškoti pigesnių degalų? Nes, kiek jau teko skaityti, net čekai važiuoja ieškoti pigesnių degalų į Lenkiją.

– Šiuo metu lenkai siurbia visus aplinkui, t. y. čekus, vokiečius, lietuvius. Srautas, be abejo, padidės, nes motyvacija yra daug didesnė.

– Kitas klausimas, kiek ilgai gali tęstis? Tol, kol baigsis rinkimai?

– Na, yra tokių įtarimų, kad iki rinkimų pabaigos. Nes sprendimai yra ne tik dėl degalų kainų, bet ir palūkanų pokyčiai, sumažintos palūkanos 3/4 proc. Taip tarsi rodoma piliečiams, kad viskas šioje šalyje yra gerai ir balsuokite už tuos pačius, kurie valdo iki šiol.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Bet tada klausimas, ar mums, lietuviams, neteks susimokėti už pigesnius lenkų degalus, kai mūsų degalinių pagrindinis tiekėjas yra būtent kompanija „Orlen“? Ar neieškos, kur tą sumažintą savo pelno dalį atsigriebti iš kitų?

– Iš vienos pusės, taip, gali ieškoti, nes natūralu, kad jeigu didėja nuostolio eilutė, kažkur reikia uždirbti daugiau. Lietuvai tiktai yra gera žinia ta, kad mūsų ir Lenkijos rinkų dydžiai yra nepalyginami. Lietuva niekaip nepadengtų lenkų nuostolių, nes tai yra 10-15 kartų didesnė rinka. Na, kitas klausimas, galbūt nebus noro daryti didesnių nuolaidų arba, sakykime, šiek tiek nuleisti kartelę žemyn. Tas tikrai galėtų įvykti. Tai yra tiesiog motyvacija žeminti kainą. Jeigu susidaro galimybė, bus mažesnė.

– Ar Lenkijos valdžia, iš principo, taip gali elgtis? Jeigu tokie įtarimai pasitvirtintų, kad būtent su Lenkijos valdžios pageidavimu sumažėjo degalų kainos, kai „Orlen“ yra valstybinė įmonė, ar jie negali sulaukti priekaištų ar kažkokių sankcijų iš Europos Sąjungos (ES)?

– Manau, ES nariai, kurie gyvena aplinkui, tarp jų ir vokiečiai, čekai, lietuviai galbūt pareikš irgi savo nuomonę, kad taip daryti negalima. Priekaištų gali būti, bet kažkokių didelių reguliacijų vargu. Nes tai yra valstybės vidaus reikalas. Kas liečia degalus, palūkanas… Jie turi savo valiutą ir savo Centrinį banką, kuris nepriklauso Europos Centriniam bankui. Tai yra daugiau jų vietos rinka, o dėl konkurencijų su kitomis šalimis, taip, manau, jie prikauštų sulauks.

– O kaip yra dėl tų mažėjančių palūkanų? Kiek tai paskata bus patiems lenkams vėl įsukti vartojimą? Ir suprantu, kad Europos Centrinis Bankas negali pareguliuoti tų pačių lenkų, kai jie sugalvoja sau mažinti palūkanas.

– Na, Centrinis bankas neturi galios šitoje vietoje. Jie turi autonomiją, kaip ir kažkada mes turėjom Lietuvos centrinį banką su litu. Turbūt didesnę riziką aš matau ne dėl to, kad kažkas pareguliuos, bet matome tokius link populizmo stipriai einančius žingsnius. Ir tokie žingsniai buvo daromi Turkijoj. Tai vėliau pasekmės buvo labai blogos t. y., kai reikėjo didint palūkanas, o jos buvo mažinamos ir baigėsi tuo, kad infliacija šovė link 50 proc. ir daugiau. Sunku prognozuoti tai Lenkijai, nes situacija tikrai nepanaši, bet tas kelias, kuriuo yra judama, turi panašių rizikų.

– Bet kalbant apie infliaciją, jeigu staiga vėl įsisuka vartojimas Lenkijoje, tai natūralu, kad kainos kažkurių dalykų tikrai gali kilti. Ir jeigu infliacija šauna į viršų, ar tai nepakenks toms valstybėms, kurios bando su infliacija kovoti ir aš konkrečiai kalbu apie Eurozoną.

– Nemanyčiau. Lenkai dėl savo specifinės ekonomikos ir mąsto, kaip jie sugeba gaminti didelius kiekius produktų, apskritai yra pigūs visoje Europoje. Jeigu jų kaina pasistiebs, tai galbūt ji sumažins skirtumą tarp Vokietijos ir Lietuvos, bet tai neturėtų būti toks dramatiškas šuolis. Bet kokiu atveju, žmonėms tai yra vidaus klausimas. Tai yra laikinas pataikavimas, jis patiems lenkams vėliau gali „atsirūgti“ pasekmėmis, būtent, kad padidės kainos, galbūt vėl reikės grįžti prie palūkanų didinimo, kad suvaldyt situaciją. Ir tas trumpalaikis efektas pataikauti rinkėjui dažniausiai baigiasi blogom pasekmėm.

– Tai tas trumpalaikis efektas, kurį dabar pajus lenkai, kada jiems gali „atsirūgti“, po kiek laiko?

– Na, paprastai tie procesai yra 6-8 mėnesiai, kai pradeda ratai suktis į kitą pusę. Tai dabar, pavyzdžiui, palūkanas sumažina, šeimos gauna mažesnes sąskaitas už būsto paskolas, už visas vartojimo paskolas. Na, o vėliau mato, kad tie pinigai iškeliauja kažkur kitur, pavyzdžiui, už brangesnes prekes.