Be amžiaus cenzo

Kaip pasakojo KKC dailės studijos „Vaivorykštė“ vadovė ir parodų kuratorė Agnetė Janušaitė-Vitkūnienė, projektas „Kaunas tapyboje, tapyba Kaune“ vykdomas nuo 2019-ųjų. „Pernai dėl kultūros sostinės metų projekto neįgyvendinome, nes ir be to buvo daug veiklų“, – pažymėjo pašnekovė.

Projekto idėja gimė bendradarbiaujant su Gabrielės meno galerija. „Sugalvojome rengti plenerą, kuriame dalyvautų KKC dailės studijos „Vaivorykštė“ dailininkai mėgėjai. Prie jų prisijungti kvietėme ir profesionalius dailininkus“, – prisiminė A. Janušaitė-Vitkūnienė.

Įprastai šiame projekte dalyvauja tik dailės studijos „Vaivorykštė“ nariai tapybos mėgėjai ir kviestiniai dailininkai profesionalai, tačiau šiemet prie kūrybinės grupės prisijungė ir vaikai. „Kvietėme vaikų dienos centro „Vaikų stotelė“ jaunuolius. Norėjome suteikti jiems galimybę atrasti naują veiklą“, – kalbėjo A. Janušaitė-Vitkūnienė.

Menininkų komandą papildė Kauno dailės gimnazijos šeštokai ir gimnazistai. „Turbūt tai pirmi metai, kai mūsų tiek daug, – prie mūsų netikėtai prisijungė ir dailės gimnazijos moksleiviai, kuriuos atvedė jų mokytojai – profesionalūs dailininkai“, – džiaugėsi pašnekovė.

G. Jovaišos nuotr.

Projektas truko penkias dienas, tačiau veiklos neapsiribojo tik tapyba – projekto pradžioje dailininkas Gintautas Vaičys supažindino jo dalyvius su Kauno dailės gimnazija, kurioje dirba.

Projekto potemė „Nauja“ buvo parinkta neatsitiktinai: šiemet iš tiesų netrūko naujovių. „Nauja jau tai, kad prisijungti prie mūsų pakvietėme ir vaikus. Kai kurie iš jų anksčiau nebuvo prisilietę prie tapybos. Tuos, kurie jau buvo tai išbandę, raginome atrasti naujų tapybos būdų ar medžiagų“, – sakė pašnekovė.

G. Jovaišos nuotr.

Naujos patirtys

Tokius projekto lūkesčius išpildė KKC dailės studijos „Vaivorykštė“ narė Valentina Survylienė, kuriai buvo įdomu išbandyti naujus tapybos metodus. „Pirmą kartą naudojau akrilo dažus ir piešiau figūras, kurių dar nebuvau piešusi. Tai buvo savaitės iššūkis, keliantis nemažai streso“, – prisiminė senjorė.

Dalyviai buvo suskirstyti į tris grupeles, kurioms vadovavo profesionalūs dailininkai. Kad komandos darbai sietųsi tarpusavyje, kiekviena jų išsigrynino po dar vieną potemę. „Viena grupelė nusprendė kurti paveikslus iš ekskursijos į dailės gimnaziją. Kita sugalvojo tapyti vartų ir laiptų motyvus, o trečioji savo darbams naudojo tik mėlyną spalvą“, – kalbėjo A. Janušaitė-Vitkūnienė.

Nors grupelių potemės [5] buvo skirtingos, dalyvių piešiniai vis vien turėjo atspindėti Kauną. Dailės gimnazijos moksleiviai nesirinko jokios potemės – žinojo, kad visus paveikslus jungianti tema yra Kaunas, todėl kai kuriuose darbuose galima pamatyti Senamiesčio bokštus ar kitus pastatus.

G. Jovaišos nuotr.

Kaip pasakojo Kauno dailės gimnazijos vienuoliktokė Kamilė Peldžiūtė, paveikslo idėja gimė netikėtai. „Užtrukau, kol supratau, ką noriu tapyti. Tada pro savo galerijos langą pamačiau raudoną pastatą ir pajutau, kad galiu kažką nutapyti. Ta raudona spalva mane labai sužavėjo“, – teigė gimnazistė.

Šešiolikmetis Augustas Bačiulis iš pradžių baiminosi dalyvauti projekte. „Anksčiau niekada nebuvau prisilietęs prie tapybos, todėl tikrai nerimavau, kad man neišeis. Maniau, kad neturiu talento, tačiau dabar džiaugiuosi savo darbu“, – šypsojosi moksleivis.

Terapinė nauda

Pasak vaikų dienos centro „Vaikų stotelė“ užimtumo specialistės Giedrės Žongailienės, tokia veikla vaikams naudinga. „Vaikai turėjo progą suprasti, kad visgi įmanoma rasti bendrą kalbą ir užsiimti bendromis veiklomis kartu su skirtingo amžiaus žmonėmis. Manau, tokias galimybes reikia išnaudoti, nes jų pasitaiko tikrai ne kiekvieną dieną“, – pabrėžė ji.

Nors tapyba reikalauja kantrybės ir pastangų, senjorė Valentina dalijosi, kad tai jai padėjo įveikti sunkius gyvenimo etapus. „Prieš šešerius metus mane ištiko labai didelė bėda – avarijoje žuvo mano sūnus. Kad užslopinčiau savo depresiją, pradėjau tapyti ir tai man padėjo atsigauti“, – pasakojo dailės studijos „Vaivorykštė“ narė Valentina.

G. Jovaišos nuotr.

Mokykloje gimnazistė Kamilė yra pasirinkusi grafinio dizaino specialybę. Nors su tapyba merginos nesieja itin glaudūs ryšiai, ši ją skatino nebijoti daryti klaidų. „Tapyba man yra vienas iš tų dalykų, kurie suteikia laisvės. Per ją išmokau nebijoti balto popieriaus lapo ir išdrįsti klysti“, – sakė mergina.

Jai antrino ir jau trejus metus „Vaivorykštės“ bendruomenei priklausanti Fausta Survylienė. „Anksčiau pasvajodavau apie tapybą, bet tada buvo kitų rūpesčių – šeima, vaikai. Prisimenu, 2017 m. važiavau troleibusu pro Antano Martinaičio dailės mokyklą ir susimąsčiau: kada, jei ne dabar? Todėl išlipau iš troleibuso ir nuėjau ten“, – aiškino moteris.

Kas? Projekto „Kaunas tapyboje, tapyba Kaune“ paroda.

Kur? Kauno kultūros centre.

Kada? veikia iki spalio 17 d.