Prieš devynis mėnesius vienturtės dukters netekusi Nijolė Jagelavičienė atvirai pripažino, kad kasdien kalbasi su Agne Jagelavičiūte. O vieno sapno metu Agnės ištarti žodžiai buvo didelė pagalba nepalūžti.

A. Jagelavičiūtės, panašu, kad niekam pristatyti net nereikia – be galo ryški, dievinama ir nekenčiama už tai, ko kiekvienas pavydėjo – laisvės pasakyti tai, ką kiti galvoja. Po mėnesio jai būtų suėję 43-eji.

„Ji viduje buvo trapi ir jai buvo sunkių akimirkų. Kai kasdien tu sulauki dešimčių negražių, tiksliau, baisių, žinučių, tai ją tikrai paliesdavo“, – laidoje pripažino N. Jagelavičienė.

Nors vienos istorijos A. Jagelavičiūtės mama viešai nepasakojo, kalbant su laidos vedėja Rūta Mikelkevičiūte ji netyčia išsprūdo. Tai – istorija, kuri pakeitė vienturtės dukters netekusios Nijolės gyvenimą.

Ir nors skeptikų šia tema netrūksta, neuromokslininko Jokūbo Fišo pasakojimas  irgi nepaliko abejingų. Medikas sakė – mirties nėra, ir nekreipia dėmesio į savo kolegų vertinimus.

Tai, kad kalbėti apie asmenines patirtis nėra lengva, sutiko ir kiti laidos dalyviai. Štai M. Katunskytė pasakojo po mirties kasdien jaučianti, kad jos mama visada yra šalia.

Monika Katunskytė./ LNK stop kadras.

„Atrodo, kad ji man į nugarą kvėpuoja. Taip, aš irgi kiekvieną dieną ryte atsikėlusi pasisveikinu su mamyte nuotraukose, pagaunu save, kad kažką veikdama pastoviai kalbu su mama. Sakau, mamyte, nepyk, perstatysiu baldus, padarysiu aną ar kitą, nes žinau, kad ji puoselėjo namus, juos be galo mylėjo“, – atvirai kalbėjo M. Katunskytė.

Iš emigracijos Anglijoje po daugybės metų grįžusi Monika sakė net negalinti patikėti, kad dabar lipa į sceną. Ji to labai nenorėjo, tačiau viską pakeitė mamai duotas pažadas ir vienas sapnas.

„Bijojau, ar sugebėsiu išpildyti mamai duotą pažadą grįžti į sceną, grįžti į Lietuvą, nes ji to labai norėjo. Po mamos mirties labai bijojau, ar sugebėsiu jį išpildyti, ar sugebėsiu lipti į sceną, daryti tą patį, ką ir ji, ar žmonės mane priims. Tikrai to bijojau, – ašarų laidoje nesulaikiusi dalijosi Monika. – Visada užlipus ant scenos žinau, kad ji yra šalia“.

Laidoje ji papasakojo lemtingą sapną, kuris pakeitė planus, paskatino ją grįžti iš emigracijos. Dabar Monika tai laiko ženklu, kurį siuntė mama. Ypač, kad panašios jos abi kaip du vandens lašai.

„Tik vieno gailiuosi – reikėjo grįžti anksčiau“, – sakė Monika.

„To norėjau ir aš, tačiau žinote, kaip būna su mumis, emigrantais. Atrodo, kad ką tik atvažiavai, o jau, žiūrėk, prabėgo 12 metų. Ir atrodo, kad dar vieni metai ir viskas. Labai gaila, kad grįžti namo mane privertė mamos mirtis“, – atvirai sakė Monika.

Naujas „Bučiuoju. Rūta“ sezonas – ketvirtadienio vakarą, 20 val.,  per LNK.