Galutinį sprendimą priims Vyriausybė, kurios išvados paprašė Seimas, svarstantis socialdemokrato Kęstučio Vilkausko parengtą įstatymo pataisą dėl papildomo finansavimo istorinės sostinės statusą turinčioms teritorijoms.

Ministerija teigia, kad jose lankantis daugiau turistų savivaldybės turi galimybę gauti papildomai pajamų iš vietinių rinkliavų.

„Didžiausią dalį šių gaunamų vietinių rinkliavų ir sumoka į istorinių sostinių teritorijas atvykstantys turistai, nes vietinė rinkliava gali būti nustatoma už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti, gyvenamųjų vietovių viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra“, – sakoma dokumente.

Istorinės sostinės teritorijos statusą turi Kauno senamiestis ir istorinė dalis, vadinama Naujamiesčiu, Vilniaus Senamiestis, Kernavė ir Kernavės archeologinė vietovė, Trakai ir Senieji Trakai.

Savivalda sako, kad valstybė turėtų prisidėti prie tokių teritorijų infrastruktūros finansavimo.

Kauno savivaldybės nuomone, jos galimybės gauti papildomai pajamų iš vietinių rinkliavų yra ribotos, nes „pagalvės“ mokestis ar rinkliavos už automobilių statymą negali būti per didelės. Tuo metu išlaidos, susijusios su viešąja turizmo ir poilsio infrastruktūra, savivaldybės nuomone, yra labai didelės.

Pavyzdžiui, Kauno savivaldybė pernai infrastruktūros gerinimui skyrė 31,8 mln. eurų, iš jų „pagalvės“ mokestis sudarė 1,35 proc., o pajamos iš automobilių parkavimo – 24,8 proc. 

Širvintų savivaldybė sako negalinti prilygti didiesiems miestams ar Trakams nei pagal biudžetą, nei pagal rinkliavas, kadangi tinkamos turizmui infrastruktūros rajone tiesiog nėra.

„Prasta gatvių būklė, gatvių apšvietimo, 21 amžiaus reikalavimus atitinkančių automobilių stovėjimo aikštelių, saugių šaligatvių, dviračių takų trūkumas yra pagrindinės problemos, kurias būtina išspręsti, norint, kad istorinė sostinė Kernavė deramai atliktų reprezentacinį šalies vaidmenį. Tačiau tam reikalingas tikslinis finansavimas, kurio Širvintų rajonas tikisi ir laukia nuo 2004 metų, kai Kernavės archeologinė vietovė buvo įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą“, – komentare BNS nurodė savivaldybė.

„Be tikslinio valstybės finansavimo Kernavės ir Kernavės archeologinės vietovės infrastruktūra liks skurdi, prireiks ne vieno dešimtmečio, kad savivaldybė įvykdytų tokio masto infrastruktūros darbus iš labai riboto rajono biudžeto“, – pridūrė ji.  

Trakų savivaldybė pažymi, kad istorinė sostinė  gausiai lankoma užsienio turistų, tačiau jos statinių priežiūrai ir infrastruktūros plėtrai valstybiniu lygiu nėra skiriamas finansavimas.

„Savivaldybė nuolat savo lėšomis prisideda, kuriant patrauklią infrastruktūrą, išsaugant unikalius kultūros paveldo objektus, puoselėjant ir didinant Trakų kurortinės teritorijos patrauklumą“, – komentare BNS teigė savivaldybė.

Jos teigimu, rajono biudžeto išlaidos yra didesnės nei pajamos iš rinkliavų. Trakai norėtų atstatyti šv. Mikalojaus Vyskupo bažnyčios su bernardinų vienuolynu ansamblį ir pritaikyti jį šiuolaikiniams poreikiams, taip pat pastatyti Vytauto Didžiojo paminklą Karvinės saloje.