Apie tai plačiau papasakojo Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

– Vilniaus licėjus yra tarp geriausių mokyklų Lietuvoje. Kaip išlaikote geriausius mokytojus?

– Mokytojams malonu dirbti su motyvuotais mokiniais. Tai kertinis dalykas.

– Nebūsi ilgai sotus vien motyvacija. Mokate didesnes algas?

– Atlyginimai yra tokie patys. Mokytojo atlygis šiek tiek ūgtelėjo po skandalingų etatinio apmokėjimo reformų. Atsirado didesnės galimybės turėti daugiau valandų ir užsidirbti didesnį atlygį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Vilniuje turite kitą iššūkį – jums reikia konkuruoti su privačiomis mokyklomis, kurios gali mokėti didesnes algas. Kaip tai darote?

– Visi bando nuvilioti mokytojus. Darbas valstybinėje ar privačioje mokykloje turi savus privalumus. Yra žmonių, kurie padirbėję privačiose mokyklose, nusprendžia grįžti į valstybines.

– Kiek skiriasi atlyginimai?

– Sunku įvardinti, čia tokia konfidenciali informacija. Kiekviena privati mokykla turi savo politiką.

– Kaip vertinate faktą, kad visoje Lietuvoje trūksta net 600 mokytojų?

– Ši problema jau tokia giluminė. Apie ją kalbėta jau daug metų. Situacija kiekvienais metais darosi dramatiškesnė. Kuo toliau, tuo dar labiau darysis sudėtingesnė. Mokyklų vadovai, suradę vieną ar kitą mokytoją, džiaugiasi, kad apskritai kažkas gali dirbti. Artimiausiu metu nenusimato jokių ženklų, kad situacija gerės. Valstybinėse mokyklose vyresnės kartos mokytojai sudaro didžiąją dalį mokytojų. Jų darbinė veikla artėja į pabaigą.

– Kaip vertinate nuomonę, kad ne visos mokyklos stengiasi ieškoti mokytojų?

Artimiausiu metu nenusimato jokių ženklų, kad situacija gerės.

– Kiekvienas direktorius ieško įvairiausių būdų pritraukti mokytojus. Kiekvienas direktorius suinteresuotas, ką jis pasakys, jei mokiniai neturės vieno ar kito mokytojo rugsėjo mėnesį. Abejoju, kad nesirūpintų šiuo klausimu.

– O ką pasakysite tiems mokytojams, kurie dar neturi atspausdintų vadovėlių?

– Dirbti be vadovėlio, tai dirbti be įrankių. Pasakykite santechnikui ar medikui, kad jis neturės reikiamų įrankių. Vadovėlis ne tik priemonė mokytojui, bet ir mokiniui. Galima teigti, kad tie vadovėliai nebus kokybiški. Norint parengti kokybišką produktą, reikia jėgų, laiko, ilgalaikio konteksto. Kalbant apie atnaujintą ugdymo turinį, kai kurių programų turinys atsinaujino 50-70 proc. Mokytojai patenka į neapibrėžtą erdvę, kurioje reikės ieškoti būdų, kaip įtraukti mokinius.