Derlius kai kur sunaikintas

Ūkininkai pastebi, kad audros, skirtingai nei sausra, palietė ne visus, o tik atskirus regionus, rajonus ar net laukus. Tačiau ten, kur ūkiai buvo paliesti, situacija prasta.

„Ten, kur praėjo audra, nepavydžiu tiems ūkininkams“, – BNS sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos vadovas Raimundas Juknevičius.

Pasak jo, nuo viesulo ypač nukentėjo Šiaulių regiono ūkininkų pasėliai. Be to, kaip sakė R. Juknevičius, dėl sausros augalai nebuvo išstypę, neaukšti, todėl atrodė, kad pasėliai negalėtų būti suguldyti, tačiau šios savaitės smarkus lietus ir kruša išguldė ir trumpo šiaudo javus. 

Vieno labiausiai nukentėjusių Joniškio rajono ūkininkų skyriaus vadovas Julius Vaitekūnas BNS tvirtino, kad audra ir dideli ledukų gabalai pakenkė nemažam ruožui.

„Pakliuvusius laukus į tą ruožą, iškūlė – stovėjo kviečiai su 10-8 tonomis iš hektaro, dabar jų tuščios varpos, viskas ant žemės – vėjas su ledais išdaužė. Kviečiai net yra kur visiškai iškulti, 100 proc., kai kur mažiau. Žirniai – irgi. Renkami dabar duomenys, kiek intensyviai ūkininkai kreipsis dėl nuostolių, dar negaliu pasakyti. Pats žinau keturis ūkininkus, kurių derlius laukuose sunaikintas visiškai“, – aiškino jis.

Tuo metu netoli Pasvalio esančių „Aukštikalnių sodų“ direktorius Arvydas Paškevičius BNS sakė, kad nuostoliai sieks ne vieną šimtą tūkstančių, nes daug obuolių keliaus į sulčių spaudyklą, o ne į prekybą.  Pasak jo, už desertinius obuolius būtų gavęs apie 60 centų už kilogramą, o už skirtus perdirbimui – 10-12 centų.

Ne visiška tragedija, yra buvę ir blogiau.

„Ne visiška tragedija, yra buvę ir blogiau. Apėjau 60 proc. obelyno, tai galiu pasakyti, kad dabar tokio didelio lietaus negavome. Šią savaitę stipriųjų ledų negavome, o gavome rugpjūčio 1-ąją. Dabar gavome vėtros, liūties, didelio vėjo. Bet sakingai, ne per daugiausiai –  pusę sodo padaužė, aplaužė, kitą pusę – ne. Vienos veislės labiau nukentėjo, o kitos – mažiau“, – BNS teigė medelyno vadovas.

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus vis tik sako, kad nuo didelio lietaus žemė dar nepermirko – kombainai įvažiuos, tačiau pripažįsta, kad grūdų augintojus neramina jų drėgmė. Jis tikisi, kad, jeigu dar bus saulėtų dienų, laukai pradžius ir nesugadintą derlių bus galima sėkmingai nuimti.

„Žemė dar gana sausa, dar tie lietūs, kurie išlijo, žemės neišmirkino. Tas greitas lietus bėgo ir nubėgo, dar žemė nėra klampi. Todėl šis savaitgalį bus didelis darbymetis ir saulės gaudymas –  reikia skubėti, nes vėliau grūdai perbręs. Saulėtos dienos padėtį pataisys“, – BNS tvirtino  A. Svitojus.

R. Juknevičius baiminasi, kad užsitęsus lietums, grūdai ims dygti varpose, rapsai dygs nekulti. Tokia padėtis, anot jo, jau yra šiaurės Vokietijoje, kur jau tris savaites subrendę žieminiai miežiai dar nenukulti dėl lietaus.

A. Svitojus sakė, kad didžiausią liūčių įtaką pajus tie grūdininkai, kurie dar nenuėmė derliaus, o savo džiovyklų neturintiems ūkininkams šis rugpjūtis bus sudėtingas.

Be kita ko, jis mano, kad derlius bus mažesnis nei pernai – tikimasi, kad bus prikultas įprastas metinis vidurkis – apie 5,5 mln. tonų. Tuo metu R. Juknevičius sako, kad šių metų derliaus savikaina bus didesnė už tai, ką už jį bus galima gauti pardavus.

R. Juknevičiaus tvirtinimu, gamtos stichijų padarinius labiausiai pajus neapsidraudę ūkininkai – nuo liūčių ir krušos yra apdraustas trečdalis visų pasėlių, pasak M. Rusteikos – apie 460 tūkst. hektarų.

„Tai neįspūdingai didelis plotas, būtų geriau, kad būtų apsidraudusių bent pusė, nes nepasakyčiau, kad nuo liūčių ir krušos apsidrausti yra išskirtinai brangu“, – BNS sakė R. Juknevičiaus. 

M. Rusteikos teigimu, apsidraudusių ūkininkų yra pakankamai daug: „Tai yra daug. Palyginus kokių penkerių-šešerių metų duomenis, tikai didelis kiekis. Tokių skaičių niekada nėra buvę“.

Nuostoliai gali siekti milijonus

Tiek žemės ūkio pasėlių, tiek gyventojų turto draudimo bendrovės sako, kad pranešimų apie patirtą žalą nuolat daugėja, o nuostoliai gali siekti milijonus.

„Kadangi krušos atveju nuostoliai (ūkininkams – BNS) kompensuojami 100 proc., išmokos sieks milijonus. Vyrauja nuostoliai nuo 20 proc. iki 90-100 proc.“, – audrų sukeltus nuostolius žemdirbiams vertino Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika.

„Matėme tokių žirnių laukų, kurie visiškai sunaikinti. Situacija gana sudėtinga, nes tai yra derliaus nuėmimas – paskutinė fazė žemdirbiams. Todėl nuostoliai labai dideli“, – BNS pridūrė jis.

M. Rusteika sakė, kad nuo gamtinių reiškinių pirmadienį nukentėję ūkininkai kreiptis pradėjo nuo ankstyvo antradienio ryto. Pranešimų sulaukta iš Širvintų, Joniškio Jonavos, Panevėžio rajono, Pakruojo, Radviliškio, Šiaulių rajono ūkininkų.

Tuo metu „Lietuvos draudimo” ekspertai skaičiuoja, kad audringi orai gyventojų turtui ir transportui irgi padarė didelės žalos. Pasak įmonės, labiausiai nukentėjus Vakarų ir Šiaurės Lietuvos regionams, skaičiuojama, kad bendra patirta žala greičiausiai viršys 1 mln. eurų.

„Iki šiol yra gauta kone 1,3 tūkst. pranešimų apie patirtą žalą dėl gamtos stichijos šėlsmo, o žalai atlyginti jau yra rezervuota apie 750 tūkst. eurų“, − pranešime sakė bendrovės Klientų aptarnavimo centro vadovas Mantas Norkus.

„Stiprus vėjas, kruša, užvirtę medžiai ir jų šakos gadino gyventojų stogų dangas, pastatų fasadus, šiltnamius bei automobilius. Dėl liūties buvo apsemti rūsiai ir kiemai, įvairios pagalbinės patalpos. Žaibo išlydžiai sugadino buitinius ir pastatus aptarnaujančius elektros prietaisus bei įrenginius“, − teigė M. Norkus.

Pasak jo, daugiausia žalos audra ir kruša sukėlė Panevėžio miesto ir rajono gyventojams. Iš šio regiono gauta kone pusė visų pranešimų. Taip pat išsiskiria Vakarų Lietuvos regionas ir Joniškio rajonas, bei vidurio Lietuva – Ukmergės ir Širvintų rajonai.