„Tai nėra tik daiktas“

Per šią jubiliejinę ceremoniją buvo prisiminti visi uostamiesčio Kultūros magistrai. Šios ceremonijos ištakos siekia 2003-iuosius, tad jau 20 metų gyvuojanti tradicija gyva iki šiol, o šiuo iškiliu apdovanojimu jau pagerbti 40 iškiliausių Klaipėdos kultūros ir meno kūrėjų.

Naujųjų Kultūros magistrų pasveikinti atvyko uostamiesčio savivaldybės atstovai, klaipėdiečiai ir kiti garbūs svečiai.

Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pasveikino visus su gimtadieniu ir priminė, kad šie metai ypatingi ir tuo, kad švenčiame Klaipėdos prijungimo šimtmetį.

„Tai nėra tik daiktas, vienokio ar kitokio pobūdžio simbolis, tai yra jūsų įvertinimas šiame gyvenime. Lai lieka pagarbos ženklai ne tik jums, jūsų artimiesiems, vaikams bei anūkams“, – sakė meras ir palinkėjo geros nuotaikos švenčiant Klaipėdos 771-ąjį gimtadienį.

Pagerbė tylos minute

Pirmasis žmogus, kuriam buvo įteiktas Kultūros magistro žiedas – šviesaus atminimo menotyrininkas Petras Šmitas. Jis buvo aktyvus Klaipėdos kultūrinio gyvenimo metraštininkas, per savo gyvenimą sukaupęs didžiulį žinių ir fotografijų bagažą, kuriuo noriai dalijosi rašydamas straipsnius apie uostamiesčio dailę, skaitydamas paskaitas studentams ir visuomenei.

P. Šmitas taip pat buvo aktyvus visuomenininkas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas.

Šiemet vasario 10-osios vakarą, vykdamas pristatyti dailininko Kęstučio Balčikonio parodą „Rūtų“ galerijoje, tikslo nepasiekė – iškeliavo į amžinybę. Tad šiandieną vykusios ceremonijos metu P. Šmitas buvo pagerbtas tylos minute.

Jam skirtą regaliją atsiėmė jo sūnus Mindaugas Šmitas, kuris tikino, kad didžiuojasi būdamas jo sūnumi ir jaučiasi dėkingas miestui už įvertinimą.

Po to ekrane pasirodė vaizdo įrašas, kuriame prisiminimais ir įžvalgomis dalijosi P. Šmito kolegos, bendraminčiai, artimieji.

Tapo lankomiausiu muziejumi

Antrasis Kultūros magistro žiedas įteiktas Lietuvos jūrų muziejaus direktorei Olgai Žalienei, kuri, nors į renginį negalėjo atvykti, apdovanojimą oficialiai su mero A. Vaitkaus sveikinimu gavo dar prieš ceremoniją.

O. Žalienė Jūrų muziejuje pradėjo dirbti 1979-aisiais, o vadovauti ėmėsi 2002 m. Ji daugelio Jūrų muziejaus įgyvendintų projektų vadovė, šių projektų rezultatas – modernus, dirbantis pažangiausiais metodais Jūrų muziejaus pažinimo centras, vienas lankomiausių muziejų Lietuvoje, reprezentuojantis ne tik Lietuvą, bet ir Klaipėdos kraštą, kuriantis pridėtines, ekonomines, socialines bei kultūrines vertes uostamiestyje, prisidedantis prie jūrinio miesto identiteto formavimo.

O. Žalienei vadovaujant pradėti ir baigti įgyvendinti Delfinariumo rekonstravimo ir Delfinų terapijos centro įkūrimo, akvariumo rekonstravimo projektai, pastatytas naujas Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, perimtas iš karinių jūrų pajėgų laivas „Sūduvis“ ir jame įkurta ekspozicija.

Ji aktyviai dalyvauja ir Klaipėdos kultūriniame gyvenime, organizuoja tarptautines konferencijas laivybos istorijos tema, seminarus, mokslines ekspedicijas istoriniais laivais po Kuršių marias.

Į uostamiestį – daugiau jaunuolių

Trečiuoju Kultūros magistru oficialiai tapo – Valentinas Masalskis. Jis 2012 m. įkūrė Klaipėdos jaunimo teatrą. Visus 11 m. jis aktyviai prisideda prie teatro meninės veiklos puoselėjimo, dalyvauja teatro ir meno kūrybos susitikimuose, stebi ir skatina savo mokinius kurti autentišką teatro pasaulį.

Klaipėdos jaunimo teatro sukurti spektakliai apdovanoti įvairiuose profesionalaus scenos meno festivaliuose.

Profesoriaus V. Masalskio dėka, šių metų rudenį į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultetą atvyks Tarptautinėje arenoje pripažintas vengrų teatro režisierius Arpadas Schillingas.

„Manau, kad šis miestas turi brandaus žmogaus veidą, apsisprendusio jam apie 60 metų, truputį mažiau negu man. Labai norėčiau, kad jis turėtų jauną veidą. Norėčiau, kad šitame mieste apsigyventų labai daug jaunų žmonių“, – atsiimdamas regaliją kalbėjo V. Masalskis.

„Esu žmogus, klaipėdietis“

Aplodismentais pasveikinus naujuosius Klaipėdos kultūros magistrus, buvo pagerbtas ir naujasis Klaipėdos garbės pilietis – Klaipėdos universiteto docentas Vytautas Čepas.

„Esu žmogus, klaipėdietis. Niekas man nesvetima. Susiklostė, kad kažkada suvokiau, jog garbė ir abejingumas negali miegoti viename guolyje. Esi arba garbingas, arba abejingas“, – kalbą pradėjo V. Čepas.

Jis taip pat padėkojo Klaipėdos tarybai, A. Vaitkui, kuris per 23 metus neužmiršo ir tapęs meru pritarė šio apdovanojimo įteikimui ir kitiems bendražygiams, bičiuliams, visiems jį palaikiusiems.

„Aš toks esu – niekada nesimaivau, stengiuosi švelniai sakyti tiesą į akis. Dažnai žmonės yra geri ir blogų dalykų nebelieka kada sakyti. Ypatingai noriu padėkoti savo žmonai Ramutei. Jai tos garbės priklauso tikrai daugiau negu man. Kol aš klaidžiojau tos garbės ieškojimo keliais, ji augino vaikus, skalbė, virė, bijojo, bet išlaikė. Tad medalį nešiosime per pusę – vieną dieną aš, kitą dieną ji“, – šmaikštavo V. Čepas.

Vakaro pabaigoje apdovanojimas už viso gyvenimo darbą buvo skirtas žurnalistei Gražinai Juodytei.

Muzikinius sveikinimus ceremonijos metu dovanojo Klaipėdos kamerinio orkestro vadovas Mindaugas Bačkus, grupė „Il Senso“, Kultūros magistrų trio – Saulius Šiaučiulis, Vytautas Grubliauskas ir Vytautas Tetenskas.