Plytos nelabai patogios

Uostamiestyje atkuriamas pilies bokštas turėtų siekti 47 m aukščio.

Išorinės kolonos jau iškilo iki 25 m. Šiuo metu jau pradėta mūryti bokšto apačia.

Plytos panašios į istorines, jos gaminamos Latvijoje.

Tai vadinamosios pilies plytos, pagamintos pagal autentiškus matmenis.

Jei standartinė plyta yra 25 cm ilgio, tai šitos – 33 cm. Standartinė plyta būna 12 cm aukščio, o šios – 15,5 cm.

Jei įprastos plytos būna 6,5–7 cm storio, tai šitos yra 10 cm.

Tai išties labai didelės plytos ir mūrininkams nelabai patogios.

Pasak pilies bokštą statančios bendrovės „Pamario restauratorius“ vadovo Aldo Kliuko, dabar gaminamos metalo konstrukcijos, kurios bus montuojamos bokšto viduje, jos laikys perdangas, aikšteles.

Įdomu, sunku, atsakinga

„Labai sudėtingas darbas, yra daug spręstinų klausimų. Darbas – beveik juvelyrinis, kiekvienos metalo konstrukcijos sujungimai turi atitikti milimetras į milimetrą. Be to, mūryti labai sunku. Plytos didelės, labai sunkios. Ir plytinei jas gaminti nelengva. Per mėnesį pagaminama apie 9 tūkst. plytų, o visam bokštui jų reikės dešimteriopai daugiau“, – kalbėjo A. Kliukas.

Aldas Kliukas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Plytas gaminti gamykla gali tik šiltuoju metu, nes atšalus orams, sušąla molis.

Šiais metais bus pagaminta du trečdaliai statiniui reikalingų plytų, jų šiųmečiams darbams turėtų pakakti.

Nuo grafikų statytojai neatsilieka, juda į priekį, nors esą ne taip greitai, kaip norėtųsi.

„Darbas labai įdomus, sunkus, atsakingas. Pirmąkart toks projektas daromas. Todėl visiems – ir projektuotojams, ir užsakovams, ir mums šitas bokštas nemenkas iššūkis“, – tvirtino A. Kliukas.

Per mėnesį pagaminama apie 9 tūkst. plytų, o visam bokštui jų reikės dešimteriopai daugiau.

Siluetas jau matyti

Iš pradžių buvo atkurtas bokšto siluetas, formos ir tūris, plienines konstrukcijas laikantis karkasas, atkartojantis pilies bokšto kontūrus.

Bokšte numatyta įrengti laikiną apžvalgos aikštelę, laiptus ir liftą.

Remiantis archeologiniais, istoriniais, architektūriniais, konstrukciniais tyrimais, bus atkurtas istorinis eksterjeras.

Anksčiau čia stovėjęs šešiaaukštis pilies bokštas Klaipėdos piliavietėje buvo pastatytas 1546 m.

Jis laikomas vienu seniausių renesanso mūro pavyzdžių Lietuvoje. Tuomet tai buvo aukščiausias statinys Klaipėdoje.

15 m skersmens bokštas turėjo rūsį, kuris atliko ir kalėjimo funkciją.

XVIII a. antroje pusėje Klaipėdos pilis buvo apleista ir pamažu nyko, o XIX a. pabaigoje galiausiai buvo nugriauti svarbiausi pilies mūro pastatai.

Papuoš senąją piliavietę

Pačios pilies atstatyti miestas ambicijų kol kas neturi, tačiau jau 2025 m. piliavietę papuoš dabar atstatomas vienas iš kelių kadaise buvusių bokštų.

Dar pernai Klaipėdos savivaldybė tris kartus bandė nupirkti rangos darbus. Pirmus du kartus rangovai neatitiko kvalifikacijos, trečiąjį kartą pavyko, bet darbai pabrango nuo 1,75 mln. iki 3,2 mln. eurų.

Šių metų rangos darbams pradžioje buvo numatyta 0,5 mln. eurų, tačiau pagal darbų grafiką reikėjo apie 1,6 mln.

Pinigų klausimas savivaldybėje išspręstas perskirsčius lėšas.

Miestas dar yra pateikęs paraišką Kultūros ministerijai dėl pilies bokšto ekspozicijos įrengimo, tam reikėtų apie milijono eurų.